Nauji moksliniai duomenys rodo, kad gera širdies sveikata priklauso ne nuo to, ar atsisakome makaronų, bulvių ar riebesnio maisto. Panašu, kad svarbiausia yra ne tai, ko savo racione vengiame, o tai, ką iš tikrųjų valgome ir kokios kokybės maistą renkamės, rašoma portale „Science Alert“.
200 tūkst. vyrų ir moterų Jungtinėse Valstijose beveik tris dešimtmečius stebėję mokslininkai nustatė, kad ne visos mažai angliavandenių ar mažai riebalų turinčios dietos vienodai naudingos širdžiai. Esminis skirtumas slypi ne suvartojamų angliavandenių ar riebalų kiekyje, o maisto produktų kokybėje.
Tyrimui vadovavę Harvardo universiteto visuomenės sveikatos specialistai nustatė, kad net ir mažai angliavandenių ar mažai riebalų turinti mityba gali nesuteikti ilgalaikės naudos širdies ir kraujagyslių sistemai, jei joje gausu perdirbtų produktų, gyvūninės kilmės baltymų ar riebalų, o kartu trūksta daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, sveikųjų riebalų bei svarbiausių maistinių medžiagų.
„Mūsų rezultatai parodė, kad svarbu ne vien sumažinti angliavandenių ar riebalų kiekį. Kur kas svarbiau, kokius produktus žmonės pasirenka sudarydami savo mitybos planą“, – teigė tyrimo vadovas, Harvardo universiteto epidemiologas Zhiyuanas Wu.
Pasak mokslininko, dėmesys vien maistinių medžiagų sudėčiai, ignoruojant produktų kokybę, nebūtinai lemia geresnę sveikatą.
Tyrimo dalyviai, kurie maitinosi įvairiai ir subalansuotai, gaudami pakankamą kiekį pagrindinių maistinių medžiagų, pasižymėjo didesniu vadinamojo gerojo cholesterolio kiekiu kraujyje. Jų organizme taip pat buvo mažiau riebalų ir uždegimo žymenų nei tų, kurių mityboje trūko svarbių maisto produktų.
Tyrimas leidžia manyti, kad griežtos dietos, paremtos nuolatiniu kalorijų, angliavandenių ar riebalų skaičiavimu, daugeliu atvejų nėra būtinos.
Dar svarbiau – šie žmonės turėjo gerokai mažesnę riziką susirgti koronarine širdies liga, kuri yra dažniausia širdies infarktų priežastis.
„Rezultatai leidžia manyti, kad kokybiškos mažai angliavandenių ir mažai riebalų turinčios dietos gali veikti panašiais biologiniais mechanizmais, kurie gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę“, – aiškino Z. Wu.
Anot jo, dėmesys bendrai mitybos kokybei suteikia žmonėms daugiau lankstumo – jie gali rinktis jų poreikius ir pomėgius atitinkančius mitybos modelius, tačiau kartu išsaugoti naudą širdies sveikatai.
Tiesa, tyrimas turi ir tam tikrų ribotumų. Mitybos duomenys buvo surinkti remiantis pačių dalyvių pateikta informacija, o visi tyrimo dalyviai buvo sveikatos priežiūros specialistai. Todėl tikėtina, kad jie geriau išmanė sveikatos klausimus ir turėjo geresnę prieigą prie medicinos paslaugų nei vidutinis gyventojas.
Vis dėlto tyrimo stiprybė – itin ilgas stebėjimo laikotarpis. Bendra stebėjimo apimtis viršijo 5,2 mln. žmogaus metų, todėl gauti rezultatai laikomi itin reikšmingais.
Šios išvados papildo vis gausėjančius mokslinius įrodymus, kad mažesnis perdirbto maisto vartojimas ir didesnis pilno grūdo produktų bei daržovių kiekis racione yra vienas patikimiausių būdų gerinti įvairius sveikatos rodiklius.
Tai taip pat leidžia manyti, kad griežtos dietos, paremtos nuolatiniu kalorijų, angliavandenių ar riebalų skaičiavimu, daugeliu atvejų nėra būtinos.
„Šis tyrimas padeda peržengti ilgus metus trunkančias diskusijas apie tai, kas geriau – mažai angliavandenių ar mažai riebalų turinti mityba“, – teigė Jeilio universiteto kardiologas Harlanas Krumholzas.
Pasak jo, svarbiausia širdies sveikatai yra ne konkretus dietos modelis, o maisto produktų kokybė. Nesvarbu, ar žmogus renkasi mažiau angliavandenių, ar mažiau riebalų turinčią mitybą – geresni širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai siejami su augalinės kilmės maistu, pilno grūdo produktais ir sveikaisiais riebalais.
