Sostinėje, Santariškių žiede, antradienį atidaryta per devynis mėnesius įrengta 1,26 mln. eurų kainavusi sraigtasparnių nusileidimo aikštelė.
„Šį projektą (...) vertinu ne tik kaip statinį, o pirmiausia tai yra precizinis logistinės inžinerijos sprendimas suvaldyti medicinoje patį svarbiausią kintamąjį, tai yra laiką“, – žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
„Šiandien matome realų rezultatą ir Lietuva nuosekliai stiprina savo kritinę infrastruktūrą, derindama civilinės medicinos poreikius su nacionalinio saugumo prioritetais“, – teigė ji.
Naujai įrengta nusileidimo aikštelė ypatingai svarbi organų donorystei ir transplantacijoms, ji padės užtikrinti greitesnę medicininę evakuaciją, operatyvesnį sunkių pacientų ir sužeistųjų transportavimą bei sudarys geresnes sąlygas bendroms civilinės ir karinės medicinos pratyboms.
„Tai pasitarnaus ne tik kasdieniniam medikų darbui, pavyzdžiui, organų transplantacijoms, bet ypatingai svarbu, kad tai pasitarnaus ir šalies gynybos stiprinimui ir pasirengimui ekstremalioms situacijoms užtikrinant, kad skubios pagalbos logistika vyktų be jokių trikdžių“, – tikino M. Jakubauskienė.
Aikštelė pritaikyta sunkiems kariniams sraigtasparniams, o automatizuota eismo reguliavimo sistema užtikrina saugumą bet kuriuo paros metu.
Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, eismo reguliavimo sistema paruošta taip, kad „intervencija į miesto gyvenimo sustabdymą“ būtų kuo trumpesnė.
Atidarymo metu aikštelėje atliktas Karinių oro pajėgų sraigtasparnio bandomasis tūpimas.
„Pats procesas truko gal dešimt minučių nuo eismo sustabdymo iki sraigtasparnio nusileidimo, – kalbėjo V. Benkunskas. – Tai jeigu kažkam bus ekstremalioji padėtis, tai be jokios abejonės greitosios pravažiuoja, viena greitoji ir dabar pravažiavo, čia nebuvo pratybų dalis, tai manau, kad greitoji pagalba arba Santarų klinikų gyvenimas niekaip nebus sutrikdytas per tas kelias dešimt minučių, kol vyks sraigtasparnio nusileidimas.“
Santaros klinikos įkurtos 1980 metais, jų infrastruktūra tuomet nebuvo pritaikyta dabartiniams poreikiams.
„Lietuvoje, Santarose, būdami transplantacijų lyderiai, privalome turėti infrastruktūrą, atitinkančią didžiųjų medicinos pasaulio centrų standartus. Ir mano kaip ministrės pozicija yra aiški: šiuolaikiniame pasaulyje puikiai išvystyta medicinos infrastruktūra nėra prabanga, tai yra absoliučiai būtina gydymo proceso dalis“, – pabrėžė ji.
Projektą finansavo Sveikatos apsaugos ministerija, aikštelę įrengė Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ bei jos pasitelkti subrangovai.
V. Benkunskas akcentavo, kad šis projektas įgyvendintas per „rekordiškai trumpą laikotarpį“ – devynis mėnesiu.
„Tai iš esmės galbūt nėra didžiausias nei savo mastu, nei finansine prasme projektas Vilniaus mieste, bet jis yra, mano atrodo, reikšmingas ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai“, – kalbėjo sostinės meras.
„Per devynis mėnesius nuo projektavimo iki šios dienos, su minimalia intervencija į gamtą, pavyko, kaip matot, išsaugoti ir krūmus, ir gėlynus, ir pati aikštelė yra padaryta taip, kad ji gali priimti tikrai didelio tonažo sraigtasparnius, ir karinius, visi pagrindai paruošti yra pagal visus standartus“, – sakė jis.
Svarstytos ir kitos aikštelės lokacijos, tačiau įvertinus jų saugumą bei galimybes atliepti keliamus tikslus, pasirinktas Santariškių žiedas, kur sraigtasparniai leisdavosi ir anksčiau.
„Labai svarbu yra ir tai, ko dar šiandien nesimato, tai šalia aikštelės yra statomas naujasis Santaros klinikų korpusas, kuriame bus mūsų naujasis skubios pagalbos skyrius, taigi šita lokacija šalia būsimojo kitais metais pradėsiančio veikti skubios pagalbos skyriaus irgi yra neatsitiktinė, tai yra sąmoningas pasirinkimas“, – kalbėjo Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša.
Ankstesnė aikštelė nebuvo pritaikyta pacientų transportui.
„Iki šiol nesant dedikuotos aikštelės, kada čia buvo tiktai veja, tūpimo sąlygos buvo apsunkintos, tūpimas čia nepalankiu oru būtų buvęs neįmanomas, tai šitas problemas mes eliminavome“, – sakė T. Jovaiša.
„Mes nebūtume galėję paciento išgabenti iš sraigtasparnio į ligoninę, dabar yra padaryti visi įvažiavimai esant reikalui mūsų reanimobiliai gali įvažiuoti tiesiai į aikštelę ir perimti pacientus ir juos nuvežti į skubios pagalbos skyrių“, – teigė klinikų vadovas.
Pasak T. Jovaišos transportavimo nuo sraigtasparnio iki ligoninės laikas, įrengus naująjį korpusą, sutrumpės iki mažiau nei dviejų minučių.
Pastarųjų metų duomenimis, anot klinikų vadovo, organų transportavimas sraigtasparniu pasitelkiamas iki dešimt kartų per metus.
„Sraigtasparnis pasitelkiamas tais atvejais, kada yra labai griežtos laiko ribos, per kurias organas turi būti transplantuotas. Yra kai kurių sąlygų, kada laiko truputėlį yra ilgiau, bet ir dažnu atveju laikas yra kritinis faktorius“, – teigė T. Jovaiša.
Šiuo metu medicininiais tikslais Lietuvoje neplanuojama steigti daugiau panašių nusileidimo aikštelių.
