Gydymo įstaigoms už paslaugas, viršijančias sutarties sąlygas, dar nesumokėta 40 milijonų eurų. Joms sveikatos apsaugos ministrė tikina lėšų radusi, tačiau Ligonių kasos direktorius sako negalįs užtikrinti, kad visos paslaugos išties bus apmokėtos. Gydymo įstaigų vadovai perspėja – jei papildomų lėšų neatsiras, gyventojai gali negauti dalies paslaugų ar jų laukti ilgiau.
Elektrėnų ligoninės koridoriuje – pacientas šalia paciento, tačiau patenkinti paslaugų poreikį nėra paprasta. Už viršytas paslaugų kvotas ligoninė lėšų nesulaukė.
„Nesam gavę apmokėjimo už palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, daugiau nei 20 tūkstančių eurų. Už gydytojų specialistų konsultacijas irgi panašiai sumai“, – sako Elektrėnų ligoninės direktorius Žydrūnas Martinėnas.
Tai lėšos tik už pirmąjį metų ketvirtį, o jau tenka vertinti rizikas, kas lauks toliau, pastebi ligoninės direktorius.
„Vadovai čia yra susidūrę su dilema – ar ilginti eiles, galvoti kažkokius kitokius variantus“, – pasakoja Ž. Martinėnas.
Jonavos ligoninėje paslaugų neapmokėta už milijoną eurų. Lėšų trūksta dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugoms.
„Nei gydytojas negaudo paciento kažkur gatvėje, nei slaugytoja negaudo to paciento gatvėje. Jis ateina tuomet, kai jam reikia paslaugos. Ir dabar iškyla tokia dilema, tai ką, pacientui pasakyti: „žiūrėkite, viso gero, mūsų kvotos baigtos. Mes nebegalime duoti, važiuokite jūs kur norite?“ – svarsto Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.
40 milijonų eurų – už tiek pirmąjį metų ketvirtį sveikatos priežiūros įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad valstybė tiek lėšų neturi. Dabar ministrė tikina – sprendimas rastas.
„20 milijonų eurų bus apmokėta iš vidinių Valstybinės ligonių kasos rezervų, o 20 milijonų eurų už viršsutartines paslaugas, kad pilnai apmokėtume visoms gydymo įstaigoms už pirmąjį ketvirtį, bus apmokėta, pasinaudojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšomis“, – tikina sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Valstybinės ligonių kasos direktorius tokių pažadų neduoda. Sako, kad kol kas numatyta šiek tiek daugiau kaip 12 milijonų. Lėšas gydymo įstaigos turėtų gauti šio mėnesio pabaigoje.
„Nereiškia, kad absoliučiai visos viršsutartinės paslaugos tikrai bus apmokėtos. Pirmiausia tai laikysimės prioritetų. Ir svarbiausios paslaugos turi šansą daug didesnį būti apmokėtos“, – teigia Ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
Ligonių kasos direktorius kalba apie tokias prioritetines paslaugas kaip infarkto, insulto ar traumų gydymą. Taip pat sudėtingus brangiuosius tyrimus.
„Jei sakome, kad yra kažkokios tik tai paslaugos prioritetinės, tai kaip žmonėms susiorientuoti, kuo sirgti, kad jis gautų sveikatos priežiūros paslaugą“, – teigia Seimo TS-LKD frakcijos narė.
Norint sumokėti už paslaugas, gali būti paimtos lėšos, skirtos inovatyviems vaistams kompensuoti.
„Jei bus įtampa biudžete, tai ar kompensuoti, daugiau apmokėti paslaugų ar įtraukti naujus vaistus į kompensavimą. Ir tuomet tai gali būti sunkokas sprendimas“, – teigia G. Bendorius.
Pasak sveikatos apsaugos ministrės, sveikatos sistema laikoma bado dietos sąlygomis, o jei norima problemas spręsti – reikia svarstyti apie didesnį finansavimą.
