Pacientai piktinasi negalintys patekti pas reabilitacijos specialistus. Kai kuriose įstaigose tenka laukti pusmetį ir ilgiau. Gydymo įstaigų vadovai sako turintys užtektinai specialistų ir galintys priimti daugiau žmonių. Bet teigia, kad jų galimybes riboja Ligonių kasos nustatytos kvotos.
Panevėžietis Arvydas bando užsiregistruoti į reabilitaciją, tačiau artimiausias laikas – tik vasaros pabaigoje.
„Vieną reabilitaciją praėjau, tris mėnesius laikiau, o dabar, sako, kažkur rugpjūčio mėnesį, – skundžiasi vyras, kuriam pagalbos reikia jau dabar. – Skauda koją, be lazdos vaikščiot negaliu.“
Kiti net nebeprisimena, kiek laiko laukia vizito.
„Pas neurologą – tris mėnesius, reabilitacijai – tris mėnesius. Ir tai pusę metų, – skundžiasi moteris. – Nepasveikau, dar blogiau pasidarė.“
Į Panevėžio fizinės medicinos reabilitacijos centrą registruotis per e.sveikatą net nėra galimybės – pacientai įrašomi į eilę laukti kvietimo registruotis.
Pasak įstaigos vadovės, tokia situacija susidarė dėl Ligonių kasos finansavimo. Tai reiškia, kad viršijus nustatytas kvotas už paslaugas gali negauti apmokėjimo.
„Šiais metais už pirmą ketvirtį mes esame suteikę [paslaugų, kurios] jau daugiau nei 5 procentais viršija sutartinę sumą. Ir jūs patys suprantate, kad teikti viršsutartines paslaugas, nežinant, ar visos bus apmokėtos, ar pilna apimtimi, mes kaip vieša įstaiga tikrai negalime, nors mūsų pajėgumai tikrai leistų“, – sako Panevėžio fizinės medicinos reabilitacijos centro vadovė Rūta Pranculienė.
Panevėžio ligoninėje reabilitacijos paslaugų taip pat tenka laukti, tačiau čia išskiriamos kitos priežastys. Įstaigoje – tik du šios srities gydytojai, o norinčiųjų patekti pas juos itin daug.
„Daugėja žmonių, kuriems reikia pagalbos visoje Lietuvoje, ir todėl problema tampa kasmet vis aktualesnė, nes tais pajėgumais, kuriuos turime dabar, nebegalime atliepti“, – sako Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas Darius Kriukas.
Pasak Valstybinės ligonių kasos atstovo Gedimino Toleikio, šiemet reabilitacijos paslaugų finansavimas padidėjo 9 procentais, iš viso skirta daugiau nei 177 mln. eurų. Anot jo, gydymo įstaigoms paskirstytos privalomojo sveikatos fondo biudžeto lėšos, todėl jos sutartines lėšas turi naudoti racionaliai per visus metus.
„Jeigu paslaugų bus suteikta daugiau nei numatyta sutartyse, jos gali būti kompensuojamos tik tuo atveju, jeigu yra papildomų lėšų, – paaiškina jis. – Valstybinė ligonių kasa jau yra ne kartą informavusi savo sutartinius partnerius, tai yra gydymo įstaigas, apie pajėgumus, apie ribotus pajėgumus panaudoti tiek rezervą, tiek fondo lėšas.“
Dėl tos pačios ligos Ligonių kasa per metus apmoka du pradinės ambulatorinės reabilitacijos kursus suaugusiems pacientams. Pastebima, kad neretai tuo naudojasi pacientai, reikalaudami šeimos gydytojų siuntimų, nors ne visuomet jų poreikis yra. Ligonių kasa žada skirti didesnį dėmesį siuntimų išdavimų kontrolei.
