Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ketina patvirtinti tvarką, kuri nuo liepos nustatys, kokiais atvejais galėtų būti išsaugomi vaikų ligų skyriai rajonų ligoninėse.
„Pagrindinė data, kuri nustatytų pokytį, būtų 2026 metų liepos 1 diena, iki to laiko tikimės rasti bendrą sutarimą ir su Savivaldybių asociacija, ir su visomis suinteresuotomis pusėmis, diskutuojame su gydytojais ir rajonų ligoninių vadovais, koks optimaliausias sprendimas būtų“, – po susitikimo prezidentūroje pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministrė.
„Šiuo metu (...) rajono ligoninėms siūlome dvi alternatyvas. Viena alternatyva – lankstus, inovatyvus pediatrinių paslaugų modelis, kai skubios pagalbos priėmimo skyriuje dirba pediatras, veikia stebėjimo palata ir vaikų dienos stacionaras 14 valandų per parą, ir greitosios medicinos pagalbos tarnyba, esant kritiniam atvejui, perveža vaiką, jeigu yra reikalinga, į vieną iš tų dešimties regionų centruose esančių gydymo įstaigų“, – kalbėjo ji.
Antroji siūloma alternatyva, anot M. Jakubauskienės, kad vaikų ligų skyriai būtų išsaugoti tose ligoninėse, kurios pasirinktų skyrius vietoje lankstaus pediatrinio modelio.
„Tai kalbėjome apie sąlygas, aplinkybes, pacientų galimus srautus ir sutarėme, kad galimybės pasirinkimo galėtų būti suvienodintos ir ligoninės galėtų rinktis atsižvelgiant į savivaldybėje esantį vaikų skaičių ir poreikį regione“, – sakė ministrė.
Pasak jos, rajonų ligoninėms siūlomas lankstus pediatrinis paslaugų modelis būtų „gyvybingas ekonomiškai ir finansiškai“.
„Kartu vertiname, kad alternatyva išsaugant vaikų ligų skyrių, ji taip pat būtų priimtina ir pakeliama Privalomojo sveikatos draudimo fondo sprendimams finansuoti tokį paslaugų modelį“, – teigė M. Jakubauskienė.
Taip ji kalbėjo po to, kai pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su už sveikatos apsaugą atsakingais politikais aptarti paslaugų prieinamumo regionuose.
Kretingos rajono savivaldybė pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriuo nepritaria SAM siūlomiems pokyčiams ir dėl to kreipėsi į prezidentą ir kitus centrinės valdžios atstovus.
Mero Antano Kalniaus teigimu, pirmiausia yra neaiškūs ir nepagrįsti kriterijai, kuriais vadovaujantis ministerija parengė savo siūlymus.
„Pavyzdžiui, visiškai neaišku, kodėl pasirinktas 40 tūkst. gyventojų kriterijus. Mat savivaldybių, kurios turi tik šiek tiek mažesnį, nei nurodytas, gyventojų skaičių, (...) ligoninės praranda galimybę teikti paslaugas, nors kai kurių kitų savivaldybių, turinčių daug mažiau gyventojų, bet esančių regiono centrais, gydymo įstaigos dėl regiono centro statuso paslaugas teikti galės ir dar gaus papildomų PSDF lėšų“, – pranešime cituojamas A. Kalnius.
Metų pradžios duomenimis, Kretingos savivaldybėje buvo 39,3 tūkst. deklaruotų gyventojų.
A. Kalnius taip pat pažymėjo, kad stacionarinių vaikų ligų paslaugų įkainiai nebuvo didinti ilgą laiką, todėl jie paprasčiausiai nebeatitinka realių kaštų ir skyriai dirba nuostolingai.
M. Jakubauskienė teigė, kad 40 tūkst. gyventojų žyma galėtų būti tik vienas iš kriterijų, kuris būtų taikomas, svarstant, ar išsaugoti vaikų ligų skyrių rajono ligoninėje, tačiau šiuo metu vis dar vyksta diskusijos dėl galimų reikalavimų.
„Tai jis (kriterijus – BNS) galėtų būti taikomas atsižvelgiant į savivaldybių apimtis ir į regionus pagal dydį, kur mums tikrai būtų svarbu, kad vaikų ligų skyriai tose gydymo įstaigose, ligoninėse išliktų ir veiktų. SAM mes esame jau aiškiai nusprendę, kad kiekviename iš apskričių centrų Lietuvoje, tai yra dešimtyje tų regionų Lietuvoje, tikrai gydymo įstaigose, ligoninėse būtų išsaugoti ir veiktų vaikų ligų skyriai. Tai 40 tūkst. gyventojų kriterijus buvo vienas iš demografinių kriterijų, kuris aprėptį ir paslaugų poreikį regione leidžia tiksliau modeliuoti“, – dėstė ministrė.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad Kretingos meras reaguoja į pirminį SAM siūlymą, kuris dar bus tobulinamas „labiau atliepiant regionų poreikius“.
„Tame siūlyme buvo numatoma, kad, jeigu yra uždaromas stacionarus vaikų ligų skyrius ir perkeliamos tam tikros paslaugos į skubios pagalbos priėmimo skyrių, tai būtų išmokama 200 tūkst. eurų tam tikra subsidija. Jeigu skyrius išlaikomas stacionarus, būtų skiriama 100 tūkst. eurų subsidija“, – sakė patarėjas.
„Iš esmės prezidentas pasiūlė suvienodinti šiuos dydžius, kitaip sakant, padvigubinti sumą, kuri būtų skiriama rajono ligoninėms už tai, kad jos išlaikytų stacionarius vaikų ligų skyrius. Tai, kitaip sakant, savivaldybėms, rajono ligoninėms bus finansiškai lengviau išlaikyti visavertį vaikų ligų skyrių pagal šitą sutarimą šiandien pas prezidentą“, – dėstė jis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius teigia, kad susitikime prezidentūroje išgirdo, kad vaikų ligų skyriai išliks.
„Taip pat sutarėme, kad sudarysime darbo grupę, (...) kuri tikrai spręs, kaip išlaikyti šituos skyrius toliau, kad jie egzistuotų, kad juose būtų modernizuojama įranga, tobulinama paslaugų kokybė, prieinamumas. Tai turbūt svarbiausia žinia tai, kad vaikų ligų skyriai tikrai išliks“, – sakė S. Mockevičius.
Pasak jo, rajoninės ligoninės baiminasi, kad gali būti uždaromi ir kiti, ne tik vaikų ligų skyriai.
„Yra parengtas teisės aktas, kuriame taip pat yra dėl chirurgijos paslaugų, dėl akušerijos, tai tikrai dėl visko kalbėsime. Dėl kitų mes nekalbėjom, kadangi šiandien buvo tiktai dėl vaikų ligų skyrių, bet aš manau, kad ir kiti dalykai, kalba apie chirurgiją, turi būti peržiūrėti, kadangi rajonų ligoninės yra iš esmės atraminės ligoninės, jeigu tai būtų kažkokia ekstremali situacija ir niekada nesuvažiuos, nesuveš nei į Kauną, nei į Vilnių, nei į Šiaulius, nei į Panevėžį visų ligonių, todėl kuo jos bus stipresnės, tuo bus stipresnė bendruomenė, atsparesnė, o tuo bus stipresnė visa mūsų šalis“, – teigė meras.
Kaip rašė BNS, V. Augustinavičius yra sakęs, kad G. Nausėda planuoja siūlyti įstatymo pataisas, kurios turėtų padėti tam tikrose situacijose išsaugoti skyrius rajonų ligoninėse.
