Trečiadienį, kai Berlyne E5 formato (Vokietijos, Lenkijos, Britanijos, Prancūzijos ir Italijos) lyderiai tarėsi, kaip per artėjantį NATO viršūnių susitikimą susitarti ar bent nesupykdyti JAV prezidento Donaldo Trumpo, Europos sostine vadinamame Briuselyje diskutuota, kaip sutriuškinti „trampizmą“.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Buvęs Belgijos ministras pirmininkas ir Europos Parlamento narys Guy Verhofstadtas pristatė savo knygą, kurioje aptaria populizmo problemą ir siūlo sprendimus.
- Knygoje „Nugalėti trampizmą“ D. Trumpas yra laikomas populizmo iliustracija, o populizmo įsigalėjimas siejamas su kovos dėl liberalios demokratijos trūkumu ir didėjančia turtine nelygybe.
- G. Verhofstadtas siūlo „pilietizmą“ – naują politinę paradigmą, kurioje piliečių interesai ir įtaka tampa ekonomikos ir politinių sprendimų priėmimo proceso šerdimi, stiprinant tiesioginės demokratijos instrumentus ir demokratizuojant kapitalizmą.
Briuselio Penkiasdešimtmečio parke esančiame automobilių muziejuje „Autoworld“, kur po kelių dienų įvyko „fantastiškiausias“ 250-ųjų JAV nepriklausomybės metinių minėjimas, vienas žinomiausių Europos politikų Guy Verhofstadtas trečiadienį pristatė savo knygą „Defeating Trumpism“ („Nugalėti trampizmą“).
Manėme, kad liberali demokratija tokia stipri, jog dėl jos nereikės kovoti.
G. Verhofstadtas
G. Verhofstadtas – liberalas, buvęs Belgijos ministras pirmininkas ir ilgametis įtakingas Europos Parlamento narys, atpažįstamas dėl emocingo kalbėjimo stiliaus, ekspresyvių gestų ir bekompromisės federalistinės Europos vizijos. Dabar jis – aktyvus visuomenininkas, Ukrainos rėmėjas ir įvairių konferencijų pranešėjas.
Naujos G. Verhofstadto knygos „Nugalėti trampizmą“, kuri iš pradžių buvo išleista olandiškai, viršelį puošia D. Trumpo simboliu laikoma raudona beisbolo kepuraitė, tačiau ant jos užrašyta ne šūkis MAGA („Make America Great Again“ – „Padaryti Ameriką vėl didžią“), o „Make Europe Great Again“ („Padaryti Europą vėl didžią“). Beje, tokį pat šūkį naudojo Viktoro Orbano vadovauta Vengrija per 2024 m. pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, kaip ir iki šiol naudoja kitos kraštutinei dešinei priskiriamos Europos jėgos.
„Trampizmas“
„Tai, kad Trumpas nebuvo iškart po sausio 6 d. (kai protestuotojai šturmavo JAV Kongresą – red. past.) išmestas iš Respublikonų partijos, tikriausiai yra didžiausia kada nors padaryta klaida Amerikos politikoje. Laikas parodys, ar tai buvo tokia pat milžiniška klaida, kaip prezidentui Von Hindenburgui paskyrus Hitlerį Vokietijos Respublikos kancleriu 1933 m. sausio 30 d.“, – sakoma knygos įžangoje.
Vis dėlto diskusijoje daugiau kalbėta ne apie patį D. Trumpą, o apie populizmą, tradicinės politikos vykdytojų klaidas ir permainų poreikį.
„Man D. Trumpas yra pasaulinio populizmo iliustracija“, – paaiškino G. Verhofstadtas, įvardydamas tokius Europos pavyzdžius, kaip Prancūzijos kraštutinės dešinės politikė Marine Le Pen ar jos bendraminčiai iš vokiečių partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Pasak jo, populizmo įsigalėjimas prasidėjo tuoj po Šaltojo karo, kai atrodė, kad liberali demokratija nugalėjo amžiams arba, kaip įvardijo garsusis Francis Fukuyama, „atėjo istorijos pabaiga“.
„Manėme, kad liberali demokratija tokia stipri, jog dėl jos nereikės kovoti“, – teigė G. Verhofstadtas. To pasekmė – dingo skirtumai tarp dešinės, centro ir kairės, nebeliko ideologinių kovų ir politikai tapo technokratais-pragmatikais.
Laisvoji rinka ir kapitalizmas taip pat esą nudreifavo ne ta linkme, kai turtinė nelygybė vis didėja.
„Nesupraskite manęs neteisingai – nesakau, kad kapitalizmas yra blogai. Socialistinė ekonomika – tai nelaimė, kai visi yra vienodi vargšai“, – paaiškino jis savo požiūrį ir čia pat pridūrė: „Kapitalizmas dabar neleidžia pakilti socialiniais laiptais, turto laiptais, ir nelygybė tapo didesnė problema nei neturtas.“
Kapitalizmas dabar neleidžia pakilti socialiniais laiptais, turto laiptais, ir nelygybė tapo didesnė problema nei neturtas.
G. Verhofstadtas
„Pilietizmas“
„Sunaikinti „trampizmą“ – reiškia sunaikinti populizmo šaknis visame pasaulyje“, – teigė G. Verhofstadtas, bet kartu pabrėžė, kad tam reikia pasiūlyti alternatyvą.
Būtent savo knygoje jis nubrėžia strategiją, kaip nugalėti populizmą suformuojant naują politinę paradigmą. Tai jis vadina „pilietizmu“ (citizenism), kai paprastų piliečių interesai ir įtaka tampa ekonomikos centru bei politinio sprendimų priėmimo proceso šerdimi.
G. Verhofstadto teigimu, reikia ne tik sugrįžti prie ideologinių diskusijų, bet kartu stiprinti tiesioginės demokratijos instrumentus, kad piliečiai labiau įsitrauktų į valstybės valdymą ir negalvotų, jog viską valdo „gilioji valstybė“ (deep state). Viena iš tokių priemonių – dažniau atsiklausti žmonių valios visuotinio referendumo būdu. Geriausias to pavyzdys esą yra Šveicarija, kur tiek nacionaliniai, tiek regioniniai sprendimai dažnai priimami po referendumų. Dabar daugelyje Europos šalių referendumai yra retenybė (pavyzdžiui, Belgijoje per beveik 200 nepriklausomybės metų įvyko tik vienas toks) ir jų bijoma, nes tai dažnai virsta protestu, kaip, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje dėl „Brexito“.
Reikia demokratizuoti kapitalizmą, kad kiekvienas darbuotojas taptų kapitalistu.
G. Verhofstadtas
Knygos „Nugalėti trampizmą“ autorius taip pat siūlo receptą kapitalizmui – sukurti „žmogiškąjį kapitalizmą“. Pasak jo, turtą sukuria darbas ir kapitalas, bet dabar didžiausią pelno dalį pasiima kapitalas, įsivyravo amerikietiški informacinių technologijų milžinai. G. Verhofstadtas siūlo naikinti technologines monopolijas, išdalinant tam tikrą dalį jų akcijų eiliniams piliečiams, dėl kurių duomenų ir klesti šios kompanijos: „Aš sakau, kad už duomenis turi būti sumokėta, nes tai yra kiekvieno mūsų turtas.“
„Reikia demokratizuoti kapitalizmą, kad kiekvienas darbuotojas taptų kapitalistu“, – apibendrino savo idėją G. Verhofstadtas.
