Jungtinėms Valstijoms apkarpius Ukrainos nevyriausybinių organizacijų finansavimą, skaičiuojama, kad tai jau paveikė apie pusę iki šiol Vašingtono remtų programų. Tarp jų ir Rusijos karo nusikaltimus dokumentuojančios ar pagrobtų vaikų ieškančios organizacijos. Ir nors kitos didelės donorės, tarp jų Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė, tikina ir toliau pasiryžusios užtikrinti teisingumą, prarastą Vašingtono pagalbą bus nelengva kompensuoti.
„Mane sulaikė gegužės 28-ąją – sumušė ir nuvežė į Balaklijos sulaikymo centrą“, – tokią Rusijos okupaciją prisimena šis ukrainietis.
„Esu gyvas, tai svarbiausia. Maniau, kad pamiršiu, bet ne“, – dalijasi jis.
Nuo plataus masto invazijos pradžios, Ukrainos generalinė prokuratūra iškėlė daugiau nei 230 tūkstančių bylų dėl karo nusikaltimų.
Kaltinimai apima civilių gyventojų ir civilinės infrastruktūros puolimą, vaikų grobimą ir deportavimą, kankinimus bei seksualinį smurtą. Didelė dalis bylų būtų neįmanomos be ukrainiečių liudijimus dokumentuojančių organizacijų.
Tačiau Jungtinėms Valstijoms nutraukus finansavimą dešimčiai tokių visuomenininkų, vilčių, kad nusikaltėliai bus nubausti, o aukos sulauks teisingumo, mažėja.
„Žinoma, tai liūdina, nes, kaip sakė mūsų vakarykštis liudytojas, atrodo, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu daro viską, kad Putinas jaustųsi patogiai“, – sako nevyriausybinės organizacijos „Truth Hounds“ narė Roksolana Makar.
Nuo Niurnbergo proceso, kai buvo teisiami nacių karo nusikaltėliai, Jungtinės Valstijos aktyviai rėmė atsakomybės už baisiausius žiaurumus paieškas, pačios vykdė tyrimus ir finansuodavo tribunolus.
Tą darė ir Ukrainoje, kur padėjo ne tik ieškoti teisingumo, bet finansavo ir įvairias pagrobtų Ukrainos vaikų ieškančias ir juos grąžinančias organizacijas.
Tačiau pernai Donaldo Trumpo administracija apkarpė tokiam darbui skiriamas lėšas. Esą taip įgyvendinamas „pirmiausia Amerika“ principas.
Nors sunku suskaičiuoti, kiek Vašingtonas iki šiol skirdavo Ukrainos nevyriausybininkams, manoma, kad lėšų apkarpymas paveikė apie pusę Amerikos finansuojamų projektų: teko atšaukti iniciatyvas, mažinti darbuotojų skaičių, dokumentavimo apimtis.
O nukentėjo ir svetur veikiančios, bet Ukrainai padedančios įstaigos. Pavyzdžiui, Jailio Humanitarinių tyrimų laboratorija, kuri seka tūkstančių dingusių ukrainiečių vaikų buvimo vietas Rusijoje. Pagrobtų vaikų gali būti ir 35 tūkstančiai, bet laboratorija jau greitai liks be pinigų.
„Kiekvieną dieną ieškome Rusijos pagrobtų vaikų ir parvežame juos namo. Tai kainuoja milžiniškus pinigus. Tai labai sudėtinga ir brangu. Be to, reabilitacija ir reintegracija pagal mūsų programas taip pat reikalauja finansinių išteklių. Tarptautinei plėtros agentūrai sumažinu finansavimą netekome dalies šioms programoms skirtų lėšų“, – teigia nevyriausybinės organizacijos „Save Ukraine“ įkūrėjas Mykolas Kuleba.
Bet ukrainiečiai lieka ukrainiečiai – tikina nepasiduosiantys. Tarp jų Tetjana. Ne pirmus metus ji ieško savo sūnaus, kuris dingo, kai Rusijos kariai įžengė į Bučą.
„Šalia bažnyčios buvo įrengta masinė kapavietė. Šioje vietoje man sunku, nes iš pradžių nežinojau, kur mano sūnus. Jo nebuvo nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Man svarbu, kad visi būtų nubausti, kad visi būtų surasti, nesvarbu, kiek metų praeis. Buvo Niurnbergo teismas – buvo nubaustieji. Kovosiu už tai iki galo, kol būsiu gyva“, – dalijasi Rusijos nelaisvėje laikomo vyro mama Tetjana Popovyč.
Kiek žinoma Tetjanos sūnus – Rusijos nelaisvėje. Apie jo kalinimą pranešė iš ten grįžę Ukrainos karo belaisviai. Bet ar jis gyvas – nežinoma. Tetjana tiki, kad taip.
