Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sukritikavo Europos Sąjungą (ES) dėl to, kad ši neišnaudoja savo diplomatinės įtakos, siekdama padėti užbaigti plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, rašo „Politico“.
„Manau, kad karinė parama, kurią iki šiol teikėme, yra visiškai teisingas sprendimas. Taip pat manau, kad teisinga daryti gerokai daugiau, kad sukurtume atgrasymo efektą, neapsiribojant parama Ukrainai. Tačiau apgailestauju, kad, mano nuomone, Europa nepakankamai išnaudoja savo diplomatinį potencialą“, – interviu visuomeniniam transliuotojui WDR sakė A. Merkel.
„Neužtenka, kad [JAV prezidentas Donaldas] Trumpas palaikytų ryšius su Rusija“, – pridūrė ji.
Spaudimas Europai paskirti specialųjį pasiuntinį taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos auga. Tiek Maskva, tiek Kyjivas signalizavo esantys atviri tokiam tarpininkui tuo metu, kai D. Trumpo derybininkų komanda yra sutelkusi dėmesį į JAV ir Izraelio karą su Iranu.
Pastaraisiais metais A. Merkel politinis palikimas atsidūrė dėmesio centre dėl Vokietijos priklausomybės nuo rusiškų dujų jos valdymo laikotarpiu. Kritika sustiprėjo po Maskvos plataus masto puolimo prieš Ukrainą.
Tačiau jos ankstesnė derybų patirtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu taip pat lėmė, kad A. Merkel vardas minimas tarp galimų kandidatų tapti ES pasiuntine, padedančia spręsti konfliktą.
Vis dėlto A. Merkel teigė, kad jos biuras negavo jokio oficialaus prašymo šiuo klausimu. Be to, remdamasi savo patirtimi po neteisėtos Krymo aneksijos, ji pabrėžė mananti, kad patikimi derybininkai yra tik esantys valdžioje.
„Mes galėjome rengti tas [derybas] su prezidentu Putinu tik todėl, kad turėjome politinę galią, nes buvome vyriausybių vadovai“, – sakė A. Merkel.
„Reikia tos galios. Ir aš asmeniškai niekada nebūčiau pagalvojusi prašyti tarpininko vykti į Minską už mane ir kalbėtis su Putinu… tai turi perimti į savo rankas“, – nurodė ji.
Minsko susitarimai, kuriuos 2014 ir 2015 m. sudarė A. Merkel ir jos kolega iš Prancūzijos, siekiant sustabdyti karą Rytų Ukrainoje, neužtikrino ilgalaikio paliaubų. Pažeidimai tęsėsi daugelį metų, o 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- ISW: Ukrainos smūgiai įrodė, kad Rusija nesugeba veiksmingai apsaugoti Maskvos.
- Per Rusijos dronų ir raketų smūgius keliuose Ukrainos regionuose sužeista mažiausiai 30 žmonių.
- Rusų dronas praėjusią naktį Ukrainos vandenyse smogė kinų komerciniam laivui.
- Zelenskis: matomas veiksmų balanso pokytis mūšio lauke.
- Ukrainos dronų pajėgų vadas žada smūgius Rusijoje: „Kovosim nenuilstamai“.
- Kallas: Kinija galėtų įtikinti Rusiją nutraukti karą.
- Merkel: Europa neišnaudoja savo diplomatinio potencialo derybose.
Apie sekmadienio įvykius skaitykite čia.
