Šių metų gegužės 13-oji įeis į Lietuvos istoriją kaip ypatinga diena. Būtent tą dieną dabar jau, tikiuosi, visi Lietuvoje suprato, kad civilinė sauga turi būti vienas iš valstybės prioritetų. Ir daroma tai ne dėl paukščiuko.
Tą dieną į Lietuvos teritoriją, kaip paskelbta, įskrido dronas, apie kurį, kaip bebūtų keista, informavo ne tokia jau draugiška mums kaimyninė šalis – Baltarusija.
Įskridusio į Lietuvos teritoriją drono kilmė ir aplinkybės, kaip jis čia atsirado, iki šiol kelia mūsų šalies karo ekspertų ginčus, bet ne mažiau buvo svarbi ir valstybės institucijų ir šalies piliečių reakcija.
Galimai tai buvo Rusijos elektroninės kovos sistemų dezorientuotas ukrainietiškas dronas, skrendantis atlikti savo karinės misijos kur nors į Rusijos teritoriją. Ir, praradęs orientaciją, atskrido pas mus.
Įmanomas ir antras variantas, kad tai buvo Rusijos perimtas ukrainietiškas dronas, sąmoningai nukreiptas į Lietuvos, kaip NATO šalies, teritoriją, testuojant Lietuvos ir apskritai NATO reakciją ir bandant varyti pleištą tarp Lietuvos ir Ukrainos.
Yra ir trečia versija, kad tai galėjo būti Rusijoje iš ukrainietiškų dronų nuolaužų detalių sukonstruotas dronas, kuris taip pat sąmoningai buvo paleistas į Lietuvą, siekiant tų pačių tikslų kaip antruoju atveju.
Įdomus ir toks faktas, kad panašiu metu neaiškios kilmės dronai su ukrainietiškos kilmės detalėmis skrido taip pat ir į kitas Baltijos šalis: Latviją ir Estiją.
Tuo pačiu metu iš Maskvos vis stipriau aidi kaltinimai, jog Baltijos šalys suteikia savo teritorijas Ukrainos dronų atakai prieš Rusiją ir įvairių putinistų karo ekspertų, blogerių raginimai smogti jau Baltijos šalims.
Bet kuriuo atveju reikia pasakyti, kad atmosfera vis labiau kaista jau apie mus ir, deja, tai, ką sakiau tik išrinkus šios kadencijos Seimą prieš keletą metų, kad būtent šios kadencijos Seimui gali tekti susidurti su Kremliaus išbandymais mūsų valstybės ir apskritai NATO tvirtumui, vis labiau tampa žiauria realybe.
Bet kuriuo atveju reikia pasakyti, kad atmosfera vis labiau kaista jau apie mus ir, deja, tai, ką sakiau tik išrinkus šios kadencijos Seimą prieš keletą metų, kad būtent šios kadencijos Seimui gali tekti susidurti su Kremliaus išbandymais mūsų valstybės ir apskritai NATO tvirtumui, vis labiau tampa žiauria realybe.
Tada irgi raginau labai didelį dėmesį skirti ir civilinės saugos klausimams, numatyti, kad tai turi būti vienas iš svarbesnių valstybės prioritetų, kalbant apie šalies saugumą. Greta karinio pasirengimo atremti atakas.
Iš pradžių į tokias prognozes Lietuvoje buvo žiūrėta gana atsainiai. Nors jos nebuvo laužtos iš piršto, o išsakiau jas, stebėdamas Rusijos karą Ukrainoje ir Rusijos viešąją erdvę internete, kalbas apie raginimus „pamokyti“ ir Baltijos šalis. Valstybės institucijos vis dėlto ėmė daryti svarbius namų darbus, kalbant apie civilinę saugą, bet piliečiams visa tai atrodė neaktualu.
Po praėjusio trečiadienio viskas keičiasi. Dabar jau patys piliečiai iš šalies institucijų reikalauja atsakyti, kodėl iki šiol mobiliosiose programėlėse nėra informacijos, kur skrenda dronas, jeigu įskrido į Lietuvos teritoriją (kas, matyt, neturėtų būti valstybės paslaptis), kodėl ėmė strigti valstybės sukurta piliečių informavimo programa LT72, privalanti informuoti piliečius ypatingų situacijų atveju, įskaitant tokius kitos šalies dronų įskridimus, kiek saugios yra priedangos, kurios masiškai buvo pažymėtos kaip saugios oro pavojų atveju (net ir tos, kur yra stiklai, galintys nešti mirtį), kur šalia kiekvieno iš mūsų yra tinkamai įrengtos slėptuvės, ar jos yra atidarytos bet kuriuo paros metu.
Labai tikiuosi, kad visi šie klausimai nebus užkasti į smėlį po to, kai praeis tam tikras laikas nuo šio drono antskrydžio. Valstybės lygmeniu turėtų būti išskirta viena konkreti institucija, kaip tai yra Ukrainoje, kuri yra atsakinga už civilinės saugos įgyvendinimą mūsų šalyje, kalbant tiek apie piliečių saugumą, tiek ir apie visos kritinės infrastruktūros apsaugą ir kontaktus su šalies piliečiais, įskaitant verslo žmones. Turime pasiekti situaciją, kai visi, kaip Ukrainoje ar Izraelyje, žino, ką daryti ir kaip apsisaugoti oro atakų atveju.
O patys piliečiai, įskaitant verslo bendruomenę, turėtų suprasti: viskuo valstybės institucijos nepasirūpins. Reikia padaryti kažką ir patiems. Pavyzdžiui, skirti lėšų tikrai galinčioms apsaugoti savo darbuotojus nuo galimų oro atakų slėptuvėms įrengti, statybai ir patiems imantis iniciatyvos parengti visų veiksmų planą, informuoti savo darbuotojus, surengti mokymus, tarp jų, remiantis Ukrainos patirtimi, ką kiekvienas turėtų daryti galimų dronų skrydžių atveju.
O kad jų gali būti ne vienas ateityje, deja, irgi realu...
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
