Mano, kaip botanikės, akis vis rečiau bemato gražiai pakelėje žydinčią pievą ir kuo toliau, tuo dažniau tas likusias erdves, kuriose jos galėtų žydėti, tenka apraudoti, matant ne tik kaip jos suariamos, bet ir kaip stipriai jose jau išplitusios ir augmeniją pasiglemžia invazinių augalų rūšys.
Invaziniai augalai išlaiko milžinišką plitimo tempą ir agresyvumą ir įsitvirtina, nepalikdami vietos kitiems. Per penkmetį netoli namų stebimoje pievoje, rykštenių sąžalyne nebepastebiu jau jokių kitų žolinių augalų. Europoje kanadinė rykštenė kasmet apauga 400–900 kvadratinių kilometrų naujų teritorijų, neatpažįstamai keisdama kraštovaizdį. Tai vienas greičiausiai plintančių invazinių augalų. Ten, kur patogus linijinis plitimas (palei kelius, geležinkelius, upes), esant palankiam vėjui, ji gali išplisti nuo 30 iki 40 km, o kiek uždaresniuose plotuose lėčiau – apie 10 km per metus.
Geltonomis rykštenės žiedų šluotelėmis dar galima pasigėrėti, o štai žmogaus sveikatai kenksmingo, bitėms nuodingo Sosnovskio barščio jau tikrai niekas savam kieme nelaukia. Bet šis augalas užauga gigantiškas, sudaro neįžengiamas džiungles. Kartą esu užėjusi sodybą, kurioje Sosnovskio barščiai buvo peraugę net senųjų veislių obelis apleistame sode.
Invaziniai augalai išlaiko milžinišką plitimo tempą ir agresyvumą ir įsitvirtina, nepalikdami vietos kitiems.
Natūralu, jog, šiam augalui kasmet subrandinant po 50 000 sėklų, ateityje jį matysime jau visose Lietuvos pakampėse. Todėl belieka tik kovoti. Daugiau apie kovos su invazinėmis rūšimis priemones (kasimą, purškimą, šienavimą) ir apie jas pačias galite paskaityti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos sukurtoje svetainėje, ten taip pat galima pažymėti jų paplitimo taškus ir sužinoti, kaip gauti finansavimą šioms rūšims naikinti.
Bendrai vertindama, kaip rytų ir pietų Lietuvoje jau yra išplitusios invazinės rūšys, šiandien nuoširdžiai nebepykstu ant dilgėlynų ir builynų, kuriuos tik intensyviau pašienauti pakanka tam, kad pieva vėl atsigautų. Na, o jei šioje įsigali invazinės rūšys, pievos atkūrimas jau gali būti ir sekinanti, ir ilga, ir netgi bergždžia iniciatyva. Tačiau nesiūlau susitaikyti – kiekvienas mūsų krašto žiedas ir kraštovaizdis, o ypač mūsų pačių sveikata yra verti pastangų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
