Sėdžiu ant aukšto šlaito, po kojomis gurgia upelis, iš visų jėgų pušyje baisiai energingai kalena baltnugaris genys, o aplink baltalksnių viršūnes šilumoje plevena atsibudę drugiai. Kaip ir paukščių, jų dabar visur pilna – jie aktyviai ieško žydinčių medžių ar kitų augalų, kad galėtų atsimaitinti, – pirmieji jų iš slėptuvių išlenda dar kovo mėnesio pradžioje.
Daug besimaitinančių vabzdžių, ypač kamanių ir drugių, galite pamatyti ant blindės šakelių. Tai medis, kurio „kačiukais“ džiaugiamės per Velykas. Atėjus laikui „kačiukai“ pražysta, pamaitindami pirmojo maisto ieškančius vabzdžius. Paprastai blindė dėl savo trumpaamžiškumo nėra laikoma vertinga ūkiniu požiūriu rūšimi, bet yra vienas įdomesnių augalų, kuriuos galime naudoti apželdindami savo kiemą. Visų pirma, tai nedidelis medis, kurio vidutinis 12 m aukštis neišgąsdins užpavėsinimo bijančio kaimyno. Antra, tai greitai augantis augalas, kurio brandos spėsite sulaukti dar savo gyvenimo metu. Trečia, kaip minėjau, tai vabzdžių kavinė, kurios geltonuose „kačiukuose“ besimaitinančiomis spungėmis galėsite grožėtis pavasarį. Taip pat galite nesijaudinti dėl to, ar šiam medžiui tiks augimo sąlygos – jis lengvai prisitaiko tiek prie sausų, tiek prie drėgnų augaviečių.
Prieš kelias dienas sužavėjo ir į kiemą maitintis atskridusios kamanės. Baltoje kroko taurelėje, apkibęs oranžinėmis žiedadulkėmis, gulinėjo vangus pūkuotukas. Dar kiek pasikuitusi, kamanė visiškai „užmigo“ ir nekrutėdama ilsėjosi tarp didžiulių baltų vainiklapių. Greta violetiniame žiede aptikau dar vieną.
Toks vabzdžių elgesys nėra tikras miegas. Daugelis į šią būseną patenka, kai jų kūno temperatūra yra per žema, kad jie galėtų judėti. Temperatūros sumažėjimas ypač aktualus vabzdžiams, kurie neturi kur sugrįžti nakvoti. Tačiau greitai vėstantis pavasario oras neatbaido nuo galimybės vėl paragauti taip išsiilgto nektaro. Taip pat kamanės moka stimuliuoti gėlių žydėjimą. Entomologai iš Prancūzijos ir Šveicarijos atliko tyrimą, kuris parodė, kad kai trūksta žiedadulkių, kamanės įkanda žiedams, taip paspartindamos jų žydėjimą 15–30 dienų.
Tačiau prie žiedų traukia ne tik ši galimybė. Britų mokslininkas Dominykas Klarkas su kolegomis nustatė, kad gėlės skleidžia elektrinius signalus ir iškėlė hipotezę, kad šie silpni elektriniai laukai veikia kartu su kitais cheminiais ir vizualiniais signalais, kad padidintų gėlės gebėjimą pritraukti prie savęs apdulkintojus. Tyrinėdami kamanes, jie atrado, kad skrisdamos oru jos įgyja teigiamą krūvį, o gėlės turi silpną neigiamą elektros krūvį. Kai kamanė artėja prie gėlės, elektros iškrova nevyksta, nes potencialų skirtumas yra per mažas, tačiau susidaro nedidelė elektromagnetinė jėga, kurios pakanka, kad būtų galima vadovautis, kitaip tariant, traukti vienai kitą. Tyrėjai pastebėjo, kad kamanei palietus gėlę, augalo elektrinis potencialas pasikeičia ir toks išlieka kelias minutes. Todėl jie mano, kad taip įspėjamos kitos kamanės, kad gėlė jau buvo „neseniai aplankyta“. Šis mechanizmas gali būti bendras visiems apdulkinantiems vabzdžiams.
Galime tik įsivaizduoti, kokie elektriniai signalai mus traukia prie medžių, į miškus ar grožėtis kroko taurelėje snaudžiančiomis kamanėmis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
