Šiandien, kai iki Seimo rinkimų liko tik trys mėnesiai ir trys dienos, joks išminčius negalėtų net apytiksliai pasakyti, kas juos laimės. Veltui ieškotumėt atsakymo į šį klausimą ir prieš porą dienų paskelbtoje naujausioje apklausoje. Kaip ir prieš tai buvusioje ir bet kurioje būsimoje.
Neauga nei valstiečių, nei konservatorių reitingas. Kartais, tiesa, reitingai truputį sujuda. Bet tas sujudimas neprimena jūros bangų – labiau ežero ar tik kūdros raibuliavimą. Taip visus ketverius metus. Ir kitus ketverius metus bus taip pat.
Komentuodami pastarąją nuomonių apklausą politologai patarė neturėti iliuzijų. Juos galima suprasti. Iš apklausose nustatytų partijų reitingų aišku tik tai, kad niekas neaišku.
Tai, kas valdys šalį kitus ketverius metus, nulems tik kova vienmandatėse apygardose. Iš gausybės partijų nė vienai neturint šansų surinkti bent 50 proc. balsų, mišri Seimo rinkimų sistema kitų galimybių nepalieka.
Iš tokių reitingų daugmaž galima nuspėti tik tai, kas vienu ar dviem taškais laimės rinkimus daugiamandatėje Seimo apygardoje. Bet, kaip žinoma, taip bus padalyta tik pusė Seimo vietų.
Tai, kas valdys šalį kitus ketverius metus, nulems tik kova vienmandatėse apygardose. Iš gausybės partijų nė vienai neturint šansų surinkti bent 50 proc. balsų, mišri Seimo rinkimų sistema kitų galimybių nepalieka.
Tarkim, šiandien ne tik politikos apžvalgininkams, bet ir rinkėjams būtų smalsu sužinoti, kokius šansus vėl laimėti Kauno rajone turėtų Seimo pirmininkas Pranckietis, prieš metus palikęs Žaliųjų ir valstiečių sąjungą ir neseniai perbėgęs į Liberalų sąjūdžio sąrašą.
Bet nesužinosim. Turėdami apklausų rezultatus vienmandatėse apygardose jau seniai galėtume tiksliai pasakyti, kas šį rudenį formuos kitą Vyriausybę. Bet tokių apklausų neturime. Niekada ir neturėjome.
Supratęs, kad, tarkim, Vilniuje jo skurdi demagogija jau išsėmė makaronų kabinimo ant ausų ribas, politikas neria į Telšius, Uteną ar dar toliau. T. y. daro tai, kas Amerikoje ar D. Britanijoje neįprasta. Ten rinkimų apygardą politikas saugo kaip savo akies vyzdį.
Tai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl didelė dalis žmonių nepasitiki sociologinėmis apklausomis. Netgi kai kurie politikieriai yra įtikėję, kad reitingai nuperkami. Kodėl tada neatliekamos apklausos 71 vienmandatėje apygardoje?
Viena vertus, tai yra brangu. Nė viena žiniasklaidos priemonė, užsakanti nuomonių apklausas, finansiškai nebūtų pajėgi padengti tokių išlaidų.
Kita vertus, net jei įvyktų stebuklas ir redakcijos kooperuotųsi, tokią apklausą nebūtų lengva atlikti net ir techniškai. Mat Seimo nariai kadencijos metu keičia ne tik partijas. Dar dažniau jie keičia savo rinkimų apygardas.
Supratęs, kad, tarkim, Vilniuje jo skurdi demagogija jau išsėmė makaronų kabinimo ant ausų ribas, politikas neria į Telšius, Uteną ar dar toliau. T. y. daro tai, kas Amerikoje ar D. Britanijoje neįprasta. Ten rinkimų apygardą politikas saugo kaip savo akies vyzdį.
Kitaip sakant, apklausas vienmandatėse apygardose realiai būtų įmanoma surengti tik likus mėnesiui iki rinkimų – tik tada paaiškėja visi apygardų kandidatai. Užtat mes, lietuviai, turime Seimo rinkimus kaip paslaptį – beveik tikėjimo slėpinį. Kurį rinkimams pagaliau įminus dar galima pakeliui iškeikti visus sociologus ir jų apklausas.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
