Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Remigijui Motuzui pareiškus, kad Lietuva yra pasiūliusi Kinijai dabartiniame etape atkurti diplomatinį atstovavimą laikinųjų reikalų patikėtinių lygmeniu, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako parlamentaro žodžių netvirtinsiantis.
„Tikrai aš to nedarysiu. Apie mūsų veiksmus, kuriuos darome, komitetą informuojame, tai, kas yra iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pusės. Pats informuoju prezidentą, tiek ministrę pirmininkę, su Seimo pirmininku apie tai kalbame“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė K. Budrys.
„Vyriausybės programoje įtvirtintos nuostatos ir uždaviniai yra aiškūs – mes norime atkurti diplomatinį bendradarbiavimą su Kinija. O kaip mes tą darome, tai diplomatija yra diskretiška. Kuo daugiau mes turime viešumoje apie tai pokalbių, tai tuo sunkiau diskretiškai ką nors pasiekti“, – pabrėžė jis.
Ministras tvirtino nekomentuosiantis jokių konkrečių žingsnių, pasvarstymų ar esamų etapų dėl santykių su Kinija.
„Tai darome diskretiškai, nes planavimas priklauso ir nuo kitos pusės. Tai nėra kažkokia distancija, kurią vieni turime nubėgti. Suprantame, kad turime santykius, kurie yra gerokai apsunkinti, apnuodyti. Tikrai nekomentuosiu, nes dar kartą pasakysiu: kiekvieną kartą, kai mes viešai pašnekame šita tema, viskas pasunkėja ir nusitempia“, – sakė jis.
Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas R. Motuzas „Žinių radijui“ teigė, kad Vilnius padarė nuolaidą Pekinui, – sutiko, jog šalyje būtų atidarytas Laikinojo reikalų patikėtinio biuras.
„Mes žinome, kad Kinijos ambasada išvažiavo iš Lietuvos, kadangi siūlė įsteigti Laikinojo reikalų patikėtinio biurą, bet mes atsisakėme. (...) Dabar Lietuva yra pasiūliusi, kad dabartiniame etape sutinka įsteigti tą Laikinojo reikalų patikėtinio biurą“, – sakė R. Motuzas.
Pavilionis kritikuoja siūlymą Kinijai atidaryti patikėtinio biurą Vilniuje: komitete aptarta nebuvo
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, socialdemokratui Remigijui Motuzui pranešus apie Lietuvos pasiūlymą Kinijai atidaryti Laikinojo reikalų patikėtinio biurą Vilniuje, konservatorius Žygimantas Pavilionis kritikuoja šį žingsnį. Pasak parlamento Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko, šis klausimas nebuvo aptartas komitete.
„Užuot stengęsi Vašingtone, visą energiją metame į pagrindinį JAV strateginį priešininką, sisteminį Europos Sąjungos ir NATO priešininką. Aš niekaip nesuprantu logikos, prioritetų, kodėl būtent dabar, kai vyksta karas su Rusija, dedame visus kiaušinius į šio karo įgalintoją“, – Eltai ketvirtadienį teigė Ž. Pavilionis.
„Šios nuolaidos nėra aptartos net Seimo Užsienio reikalų komitete, kai žinome, kad diplomatinių atstovybių reikalai tvarkomi per jį. Būtent ir skyrimai, paskyrimai, visi steigimai“, – pridūrė konservatorius.
Ž. Pavilionio vertinimu, Kinija gali kelti ir daugiau sąlygų Lietuvai.
„Matydami mūsų silpnumą, Kinijos komunistai tikrai pasinaudos tuo ir reikalaus visko maksimaliai – iki Taivaniečių atstovybės uždarymo, iki uždarymo visos tos ateities, kurią kuriame su Indijos ir Ramiojo vandenynų valstybėmis, laisvomis, demokratiškomis, technologiškai konkurencingiausiomis, svarbiausiomis Amerikai. Mes tiesiog lendame, atsiprašant, į vieną vietą pagrindiniam komunistų koncentracijos lageriui pasaulyje“, – teigė jis.
Padarė nuolaidą
Kaip skelbta, trečiadienį R. Motuzas „Žinių radijui“ teigė, kad Vilnius padarė nuolaidą Pekinui – sutiko, jog šalyje būtų atidarytas Laikinojo reikalų patikėtinio biuras.
„Mes žinome, kad Kinijos ambasada išvažiavo iš Lietuvos, kadangi siūlė įsteigti Laikinojo reikalų patikėtinio biurą, bet mes atsisakėme. (...) Dabar Lietuva yra pasiūliusi, kad dabartiniame etape sutinka įsteigti tą Laikinojo reikalų patikėtinio biurą“, – sakė R. Motuzas.
Ž. Pavilionis teigė, kad šį klausimą kels artimiausiame parlamento Užsienio reikalų komiteto posėdyje.
„Kitame Užsienio reikalų komitete kelsiu šį klausimą ir tikėsiuosi atsakymo“, – kalbėjo politikas.
Premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį teigė, kad pokalbiai su Kinija dėl diplomatinių santykių atkūrimo vyksta. Tačiau konkretūs veiksmai, anot jos, nėra priimti.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tvirtino nekomentuosiantis jokių konkrečių žingsnių, pasvarstymų ar esamų etapų dėl santykių su Kinija.
Santykiai paaštrėjo 2021 m.
ELTA primena, kad, 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Vis dėlto pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą – ją pavadinti Taipėjaus vardu.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atkurti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo.
