Generalinė prokuratūra įpareigojo Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) individualiai įvertinti kiekvieną atvejį, kai viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose neviešinami fizinių asmenų – tiekėjų – vardai ir pavardės.
Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, toks sprendimas priimtas Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui išnagrinėjus Seimo Audito komiteto prašymą ir papildomai gautus dokumentus.
Nustatyta, kad LRT, savo interneto svetainėje paskelbusi ataskaitą apie 2025 metais neskelbiamos apklausos būdu įvykdytus programų pirkimus, neatskleidė duomenų apie fizinius asmenis, iš kurių pirko paslaugas. Dėl visų tokių pirkimų buvo pateiktas vienas bendras paaiškinimas, kodėl ši informacija negali būti skelbiama viešai.
Prokuratūros vertinimu, LRT bendro pobūdžio sprendimą neviešinti visų fizinių asmenų – tiekėjų – vardų ir pavardžių priėmė neatlikusi kiekvieno konkretaus pirkimo vertinimo.
Anot prokuratūros, kiekvienu atveju turi būti nustatytos individualios aplinkybės, leidžiančios įvertinti pusiausvyrą tarp pirkimų skaidrumo bei viešumo ir tiekėjų teisių bei teisėtų interesų apsaugos.
Prokuroro vertinimu, visiems tiekėjams vienoda išimtis negali būti taikoma automatiškai – teisės aktuose numatytos išimtys gali būti taikomos tik įvertinus konkrečias aplinkybes.
Nustatytą pažeidimą LRT turėtų pašalinti atlikusi kiekvieno konkretaus pirkimo vertinimą ir interneto svetainėje paskelbusi patikslintą ataskaitą.
Savo ruožtu LRT atstovė spaudai Augustė Mikulėnaitė BNS nurodė, jog transliuotojas prokuratūrą buvo informavęs, kad šiuo metu rengia tvarką, kuri detalizuos vidines procedūras ir padės užtikrinti aiškesnį balansą tarp skaidrumo ir teisėtų interesų apsaugos.
„Tvarka numatys, kaip kiekvienu atveju vertinti pirkimų duomenų viešinimo apimtį. Kalbant apie 2025 metus, reikės įvertinti apie 2 tūkst. individualių atvejų“, – teigiama raštu perduotame komentare.
Ji pabrėžė, kad LRT iki šiol taikė praktiką, paremtą siekiu užtikrinti „ne tik skaidrumą, bet ir proporcingumą, konfidencialumą bei asmens duomenų ir jų interesų apsaugą“.
„Vertindama šių principų derinimą praktikoje, LRT konsultavosi su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, vienareikšmiško atsakymo negavusi LRT ėmėsi rengti minėtą viešinimo tvarką“, – tikino A. Mikulėnaitė.
