Kitų metų minimalios algos klausimas virto žodžių mūšiu. Vyriausybei nesutikus su darbdavių ir profesinių sąjungų prašymu didinti ne tik minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), bet ir neapmokestinamąją pajamų dydį (NPD), abi pusės kaltina valdžią nesilaikant rinkimų pažadų ir didžiule nepagarba. Sako, kad dabar visos viltys – į naują Vyriausybę. Dabartinės vadovė teigia, jog socialinių partnerių prašyta tartis dėl algos, o ne mokesčių dydžio.
Parašai padėti, bet tai – neįvertinta. Darbdavių ir profsąjungų organizacijų vadovai – priešais Vyriausybę. Sako, tam, kad pagėdintų ją.
Socialinės apsaugos ministerija Trišalėje taryboje užvakar nė nesigilinusi atmetė verslo ir darbuotojų atstovų susitarimą dėl kitų metų minimalios algos.
O susitarimas – algą didinti 83 eurais – iki 1 235 eurų. Bet kartu prašymas valdžiai – 30 eurų padidinti pajamų dydį (NPD), kuris neapmokestinamas. Kitaip tariant, imti mažiau mokesčio.
„Jeigu valstybė sako darbdaviams, kad jūs turite kelti atlyginimą per minimalų, tada mes sakome, ir jūs prisidėkite. Jūs irgi iš jų neimkite mokesčių, nes jie yra pakankamai skurdūs, kad galėtų susimokėt tą Gyventojų pajamų mokestį“, – sako Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Tokį siūlymą atmetusi Vyriausybė pateikė savą – minimalią algą didinti 92 eurais – iki 1 245. Bet nė kiek nedidinti NPD.
Profsąjungų skaičiavimu, žmogui naudingesnis būtų socialinių partnerių susitarimas – daugiau pinigų liktų po mokesčių.
„Per mėnesį – 1,17. Bet per metus jau atitinkamai daugiau. Tai žmonėms, uždirbantiems ir gaunantiems mažas pajamas, tai vis tiek yra pinigai“, – teigia Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė.
Darbdavių ir profsąjungų susitarimas – retas atvejis, o esą vienintelis, kurį palaimino Vyriausybė – didinti minimalią algą ir kartu NPD – buvo tada, kai Inga Ruginienė buvo profsąjungų vedlė.
Dabar premjerė sako, kad pavasarį socialiai partneriai ją ne taip suprato – tartis dėl NPD jų neprašė.
„Jų prašyta susitarti dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo. Tuomet mes tikrai pažadėjome, jeigu jie susitars dėl dydžio, mes papildomai to dydžio nesvarstysime, o priimsime jų susitarimą“, – pabrėžia I. Ruginienė.
„Jie turėtų vis dėlto derėtis dėl MMA dydžio ir nesiderėt dėl mokesčių dydžio. Mokesčių politika yra Vyriausybės ir Seimo rankose. Tai nėra nei darbdavių, nei profsąjungos rankose. Premjerė aiškiai jiems buvo iškomunikavusi, kad NPD nėra ant derybų stalo“, – priduria Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Finansų ministerijos skaičiavimu, didesnis NPD biudžetui kainuotų 40 mln. eurų. Verslas ir profsąjungos sako, milijonai sugrįžtų per mokesčius ir vartojimą ir primena socialdemokratams rinkiminius jų pažadus.
„Skatinsime socialinius partnerius susitarti dėl minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Jie taip darė, mes susitarėme. NPD sulyginsime su minimalaus atlygio atlyginimo dydžiu“, – sako Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
„Žodžiai atrodo tušti. Mano akimis, Trišalė taryba yra vienašalė ir, kol ji bus vienašalė Taryba, galbūt mes ir negaišime laiko susitikinėdami“, – teigia Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Mūsų, tikriausiai pagrindinė žinutė – vilties žinutė naujai Vyriausybei, naujam Vyriausybės vadovui Mindaugui Sinkevičiui“, – priduria A. Romanovskis.
„Mačiau pono Romanovskio postą ir tuos teiginius. Įsigilinsime ir tada atsakysime. Kol kas užbėgti įvykiams už akių ir pasakyti daugiau, neturint pilnos informacijos, nenorėčiau“, – tikina socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius.
Minimalią algą gauna mažiau nei 3 proc. visų darbuotojų – arti 50 tūkst. žmonių iš pusantro milijono.
Minimali alga mokama už nekvalifikuotą darbą. Bet, padidėjusi, pasiveja algas, kurios mokamos kvalifikuotiems darbuotojams. Įmonių teigimu, tenka kelti ir jas.
