Į sankcionuojamų įmonių sąrašą įtraukta ir iš esmės nebeveikianti Baltarusijos metalurgijos kompanijos kontroliuojama Šiaulių metalo gaminių tiekėja „BMZ-Baltija“ negali išmokėti 1,26 mln. eurų dividendų akcininkams už 2022 metus, įskaitant ir nesankcionuojamą Lietuvos įmonę, galutinai nutarė teismas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) birželio 3 dieną atmetė bendrovės „Prekybos namai BMZ-Baltija“ skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 metų gruodžio 10 dienos sprendimą.
„Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, (...) priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, (...) kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas“, – rašoma LVAT nutartyje.
Įmonė teismų prašė panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) 2023 metų rugsėjo sprendimą bendrovei neleisti išmokėti 1,257 mln. eurų dividendų už 2022 metus.
„FNTT rašte pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais bendrovės („BMZ-Baltija“ – BNS) akcijos yra įšaldytos, (...) o akcijų įšaldymas apima tiek turtines, tiek ir neturtines akcininkų teises“, – nusprendė teismai.
„BMZ-Baltija“ teismams teigė, kad viena iš dviejų jos akcininkių – jos vadovo valdoma Šiaulių metalų rūdų ir metalų prekybos įmonė „Steelland“ nebuvo ir nėra sankcionuojama, o teismui pripažinus, kad Baltarusijos metalurgijos kompanijos turimos Lietuvos įmonės akcijos įšaldytos ir ji neturi teisės balsuoti, 45 proc. „Steelland“ akcijų balsuojant dėl dividendų buvo prilygintos 100 proc. balsų.
„Draudimas išmokėti dividendus „Steelland“ nėra ir negali būti suderinamas su aukštesnės galios aktų, pirmiausia Konstitucijos, nuostatomis (...). „Steelland“ atžvilgiu nėra taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiant teisę gauti dividendus, (...) jai nėra taikomos sankcijos, šis akcininkas nėra pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Bendrovės žiniomis, „Steelland“ neturi jokių ryšių su Baltarusija ar su Aliaksandru Lukašenka“, – teismui teigė „BMZ-Baltija“.
Skunde LVAT bendrovė teigė, jog Europos Komisija 2024 metų liepą išaiškino, kad „Steelland“ akcijos nėra įšaldomos ir ji gali nevaržomai naudotis balsavimo teise. Be to, anot įmonės, FNTT dar 2023 metų balandį buvo leidusi išmokėti „Steelland“ 8,84 mln. eurų dividendų be jokių apribojimų, o Baltarusijos gamyklai – 10,8 mln. eurų su sąlyga, kad šios lėšos bus įšaldytos.
Tačiau po kelių mėnesių – tų pačių metų rugsėjį FNTT pakeitė poziciją ir neleido akcininkams išmokėti dividendų, anot įmonės, dėl neaiškių priežasčių.
Tuo metu FNTT aiškino, kad 2023 metų balandį leido „BMZ-Baltijai“ išmokėti dividendus už 2021 metus pagal 2022 metų balandį priimtą akcininkų sprendimą, kai sankcijos įmonei dar nebuvo taikomos (jos taikomos nuo 2022 metų gegužės). Ginčijamas vėlesnis FNTT sprendimas neleisti mokėti dividendų už 2022 metus priimtas 2023 metų balandį, kai sankcijos jau buvo taikomos.
Pasak LVAT nutarties, FNTT atliko atskirą tyrimą, kodėl kartu turi būti ribojamos ir akcininkės „Steelland“ teisės.
FNTT teismams aiškino, kad „BMZ-Baltija“ siekia išvengti jai pritaikytų sankcijų, o tokios prielaidos pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, „BMZ-Baltija“ 2023 metų spalį FNTT prašė leisti pervesti 10,8 mln. eurų neįvardijamai Serbijos bendrovei pagal jos ir Baltarusijos metalurgijos kompanijos tų metų birželį pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį. Pagal ją serbai baltarusiams turėjo pateikti prekių už tokią sumą.
„Faktiškai gamykla (Baltarusijos metalurgijos kompanija – BNS) susitarė sumokėti už Serbijos bendrovės prekes jai paskirtais dividendais“, – rašoma teismų nutartyse.
Be to, anot FNTT, „BMZ-Baltija“ bei „Steelland“ prašė tarnybos leisti sumažinti „BMZ-Baltijos“ įstatinį akcinį kapitalą ir išmokėti akcininkams 13,143 mln. eurų, tačiau FNTT 2023 metų rugpjūtį prašymo netenkino.
55 proc. „Prekybos namų BMZ-Baltijos“ akcijų priklauso Baltarusijos valstybinio turto komiteto (Gosudarstvenyi komitet po imuscestvu) valdomai Baltarusijos metalurgijos kompanijai, 45 proc. – „BMZ-Baltijos“ vadovo Artūro Gavėdo valdomai įmonei „Steelland“.
„Prekybos namai BMZ-Baltija“ į sankcionuojamų įmonių sąrašą 2022 metų gegužę įtraukta dėl ryšių su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka. Šį FNTT sprendimą bendrovė siekė panaikinti, tačiau kol kas nesėkmingai.
Bendrovė veiklos ataskaitose nurodo, jog dėl sankcijų įšaldyti jos aktyvai, todėl veikla yra paralyžiuota, o tęsiantis ginčui teismuose ji negali pirkti ir parduoti produkcijos. Kol yra FNTT sąraše, „BMZ-Baltija“ veiklos neplanuoja.
