Didesnis ar mažesnis – tai esminis ginčas tarp valstybių narių dėl daugiamečio ES biudžeto (angl. Multiannual Financial Framework, MFF). Lietuvai dabartinis pasiūlymas palankus, bet dienotvarkėje daugiau ambicijų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- ES lyderiai išreiškė paramą Ukrainai ir pasmerkė Rusijos veiksmus, tačiau kilo diskusijų dėl komunikacijos kanalų su Maskva atidarymo.
- ES lyderiai sutarė dėl sankcijų pratęsimo ne kas pusmetį, o tik kasmet.
- ES lyderiai aptarė Kinijos klausimą ir sutarė sukurti stipresnes prekybos sektoriaus apsaugos priemones.
- Vyksta diskusijos dėl 2028-2034 m. ES biudžeto (MFF), jo dydis kelia nesutarimus tarp taupiųjų šalių ir sanglaudos šalininkų.
- Lietuvai dabartiniai MFF pasiūlymai yra palankūs.
ES šalių vadovai į Briuselyje vyksiančią Europos Vadovų Tarybą (EVT) susirinko dar ketvirtadienį vakare. Susitikime gyvai dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tradiciškai ES lyderiai išreiškė paramą Ukrainai ir pasmerkė Rusijos veiksmus.
Tam tikrą sąmyšį sukėlė EVT vadovo Antonio Costos iniciatyva „atidaryti komunikacijos kanalus“ su Maskva.
„Žinios apie skraidžiusias kažkokias pykčio strėles yra gerokai sutirštintos. Taip tikrai nebuvo. Vyko pakankamai normali diskusija apie tai, kaip Europos Sąjunga galėtų būti atstovaujama potencialiose ES derybose, – penktadienį Briuselyje LRT teigė prezidentas Gitanas Nausėda. – Aš ir pats nesu sužavėtas šios minties, kad mes atidarinėjame diplomatinius kanalus be turinio ir kol kas neturime per tuos kanalus nei ką pasakyti, nei ką išgirsti. Man atrodo, kad tai, ką Rusija galvoja apie tokius kanalus, jie pakankamai aiškiai šiandien išdėstė Lavrovo straipsnyje.“
Aš ir pats nesu sužavėtas šios minties, kad mes atidarinėjame diplomatinius kanalus be turinio ir kol kas neturime per tuos kanalus nei ką pasakyti, nei ką išgirsti.
G. Nausėda
Anot prezidento, ankstesnieji pokalbiai su Vladimiru Putinu buvo nesėkmingi, nes tai bandė daryti atskirų valstybių lyderiai, kurie neturėjo visos ES mandato, todėl Europa turėtų kalbėti vienu balsu: „Jeigu toks mandatas būtų suteiktas, tai, be jokios abejonės, Europos Vadovų Tarybos prezidentas A. Costa turi tą mandatą, nes mes jį išrinkome.“
ES lyderiai taip pat paragino kuo greičiau priimti 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą ir sutarė, kad sankcijos turėtų būti pratęsiamos ne kas pusmetį, o kasmet. Apie tokį pasiūlymą maždaug prieš metus kalbėjo prezidentas G. Nausėda, bet pasiūlymas nebuvo įgyvendintas dėl tuomečio Vengrijos premjero Viktoro Orbano pozicijos.
„Interesas yra tik vienas – kad Rusija niekada daugiau nebūtų pajėgi tokio agresijos karo pakartoti ateityje, nes jis gali paliesti bet kurią iš Europos šalių. Žinant, kokie imperiniai kvaituliai yra šitos šalies vadovų galvose, niekas negali būti saugus“, – komentavo G. Nausėda.
Prezidentas pridūrė, kad tikisi, jog Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai normalizuosis, ir šį planą iki metų pabaigos turėtų įgyvendinti užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ketvirtadienį iki išnaktų posėdžiavę ES lyderiai taip pat aptarė Kinijos klausimą ir sutarė, kad blokas privalo sukurti stipresnes prekybos sektoriaus apsaugos priemones, kad būtų pažabotas prekių antplūdis iš Kinijos.
„Šiandien Europa vis geriau supranta, kad Kinija naudoja užsienio prekybos praktikas tam, kad suteiktų konkurencinį pranašumą savo gamintojams. Nesivaržydama teikti masyvias subsidijas tiek savivaldybių, tiek centrinės valdžios lygiu, Kinija demonstratyviai taiko pernelyg nuvertintos nacionalinės valiutos kursą tam, kad įgytų konkurencinį pranašumą eksporto operacijose. Ir Kinija per ekonominį dominavimą sąmoningai siekia politinio dominavimo pasaulyje“, – kalbėjo prezidentas, o paskui pridūrė, kad tikisi, jog Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai normalizuosis, ir šį planą iki metų pabaigos turėtų įgyvendinti užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Penktadienį EVT posėdžiavo toliau. Dienotvarkėje – ypač svarbus ES klausimas – 2028–2034 m. bloko biudžetas. Prognozuota, kad diskusijos bus karštos. Taupiųjų šalių grupė (Nyderlandai, Vokietija, Švedija, Danija, Suomija ir Austrija) siekia mažesnio MFF, kuris pagal dabartinį pasiūlymą siekia beveik 2 trln. eurų (pirmininkaujantis Kipras pasiūlė 2 proc. jį sumažinti). Tačiau sanglaudos šalininkų grupę sudaro 17 valstybių narių, jos – atvirkščiai, siekia didesnio pinigų krepšelio. Lietuva taip pat pasisako už „ambicingą“ MFF.
„MFF klausimu, iš tikrųjų, mes pasisakome už ambicingą biudžetą, už biudžetą, kuris buvo pasiūlytas Europos Komisijos, kuris siekia beveik 2 trln. eurų, nes turime nusistatę tikrai nemažai prioritetų ir kai kurie iš tų prioritetų nebuvo pakankamai atspindėti, – LRT dar prieš prasidedant EVT ketvirtadienį teigė prezidentas G. Nausėda. – Šioje finansinėje perspektyvoje pirmiausia atkreipčiau dėmesį į gynybą ir saugumą. Karinio mobilumo klausimas yra visiškai kitaip atrodantis, negu atrodo šitoje finansinėje perspektyvoje. Taip kad norint, kad tie prioritetai būtų finansuojami arba turėtų atitinkamą adekvatų finansavimą, be jokios abejonės, biudžetas turi būti reikšmingai didesnis, negu buvo šis.“
Dabartinis MFF pasiūlymas gan palankus Lietuvai. Visų pirma auga finansavimas sritims, kurios yra prioritetinės mūsų šaliai: ES gynybai siūlomas 5 kartus didesnis finansavimas (131 mlrd. eurų), kariniam mobilumui žadama 10 kartų daugiau (beveik 18 mlrd. eurų). Konkrečiai Lietuvai numatyta 14,2 mlrd. eurų. Be to, dar papildomai Ignalinos atominės elektrinės uždarymui finansuoti 678 mln. eurų, Kaliningrado tranzitui – 450 mln. eurų. Lietuva taip pat siekia, kad būtų suteiktas finansavimas rytiniams regionams ir pagaliau būtų suvienodintos išmokos ūkininkams.
Lietuva yra pasirengusi padidinti įnašą į ES biudžetą. Mes esame atviri diskutuoti apie nuosavų išteklių pasiūlymus, kurie yra pateikti.
G. Nausėda
Prezidentas pridūrė, kad dėl to Lietuva gali sutikti su kai kuriais nelabai priimtinais pasiūlymais ar net daugiau pati prisidėti prie MFF.
„Lietuva yra pasirengusi padidinti įnašą į ES biudžetą. Mes esame atviri diskutuoti apie nuosavų išteklių pasiūlymus, kurie yra pateikti. Mes nesame sužavėti, bet jeigu reikėtų siekti kompromiso ir rinktis didesnį biudžetą (...), būtume linkę sutikti“, – teigė G. Nausėda.
Vis dėlto MFF klausimas turėtų nusikelti į ateitį. Nuo liepos 1-osios pirmininkavimą ES pradėsianti Airija spalio mėnesį turi pateikti naują derybų dėl biudžeto pasiūlymą. Lapkričio mėnesį vyks neeilinis viršūnių susitikimas šiuo klausimu. EVT pirmininkas A. Costa norėtų, kad galutinis susitarimas būtų pasiektas iki metų pabaigos. Jei to padaryti nepavyks, šį sudėtingą klausimą perims Lietuva, ji pirmininkaus ES kitų metų pirmąjį pusmetį.
