Seime rengiantis balsuoti dėl nutarimo siųsti 40 karių ir civilių į Hormuzo sąsiaurį, Lietuvos kariuomenės ir diplomatijos atstovai sako, kad kol laukiama politinio sprendimo, jie kalbasi tiek su JAV kariuomene, tiek su Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės išminavimo misija.
Kaip penktadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje kalbėjo krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, priėmus siūlomą pakeitimą, būtų sudarytos sąlygos Lietuvai prisidėti prie dviejų pagrindinių operacijų Hormuze: Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamos misijos, taip pat JAV „Maritime Freedom Construct“ koalicijos. Neatmetama, kad Lietuvos kariai galėtų veikti abiejose misijose. Prie Europos valstybių misijos taip pat prisijungė Vokietija ir Italija, anot K. Aleksos, įvairios derybos vyksta su keliasdešimt valstybių.
„Šiuo metu vyksta pokalbiai planavimo lygmenyje abiem formatais“, – sakė K. Aleksa.
Lietuvos diplomatai ir prezidentūros atstovai pabrėžia, kad toks Lietuvos indėlis „nebūtų susijęs“ su JAV ir Izraelio karu prieš Iraną ir atlieptų ekonomikai kylančias grėsmes dėl Hormuzo sąsiaurio Persijos įlankoje, kuriame įstrigo šimtai laivų, taip pat gabenančių naftą.
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas pulkininkas Dainius Pašvenskas kalbėjo, kad kol kas pokalbiai labiau pažengę kalbantis su JK ir Prancūzija.
„Šiame etape kol kas aiškinamės, kokių reikia pajėgumų, tie, kurie planuoja operacijas, yra skirtinguose greičiuose. Britai ir prancūzai turi operacijos planą, yra paskelbę pajėgumų sąrašą, JAV su mumis dar nepasidalijo, koks bus operacijos planas (...). Esame pradiniame planavimo etape, kad po politinių susitarimų laiku galėtume reaguoti“, – sakė jis.
Kol kas Lietuva pasiūlė išminavimo komandą su povandeniniu robotu, ji nesiųstų laivų. Žinoma, kad tokia galimybė ypač domina amerikiečius.
„Apie laivą dabar nekalbame, nes tai pareikalautų didesnio ribinio skaičiaus, kalbame apie tam tikrus minkštuosius, lengvuosius pajėgumus, kuriuos galėtume greitai dislokuoti regione“, – minėjo K. Aleksa.
Posėdyje užsiminta, kad yra svarstomas ir karių įsitraukimas į abordažą, t.y. kovos veiksmus su laivais. Vis tik pabrėžiama, kad visi svarstymai kol kas yra hipotetiniai. Taip pat žinoma, kad išminavimo laivus su Lietuvos kariais saugotų kiti laivai, sraigtasparniai. Pabrėžiama, kad kariai būtų siunčiami į misiją savanoriškai.
„Svarstoma ir abordažo galimybė, [Lietuva] būtų apsaugos grupėje su Vokietija, užtikrintų apsaugą Vokietijos apsaugos laivui, kuris vykdytų ir išminavimo operacijas“, – sakė D. Pašvenskas.
Jo teigimu, kol kas galvojama, kad misija galėtų trukti 4 mėnesius.
LRT.lt primena, kad ketvirtadienį Seimo dauguma po pateikimo pritarė, kad būtų išplėstas praėjusių metų pabaigoje priimtas nutarimas dėl karių ir civilių siuntimo į Hormuzo sąsiaurį, balsavimas į Seimo salę grįš kitą savaitę.
