Gyvybės paieška už Žemės ribų dešimtmečius atsiremdavo į klausimą, kokių požymių geriausia ieškoti. Daugelis gyvybei svarbių junginių, pavyzdžiui, aminorūgščių ar riebalų rūgščių, gali susidaryti ir be gyvybės: jų rasta meteorituose, jie sukurti laboratorijose imituojant kosmoso sąlygas. Vien aptikti tokią molekulę nepakanka, kad galėtume tvirtinti radę gyvybę. Dabar mokslininkai pasiūlė naują požiūrį: svarbiausia ne pačios molekulės, o statistinė jų įvairovė.
Tyrėjai pasitelkė ekologijos mokslo metodą. Ten biologinė įvairovė vertinama remiantis dviem rodikliais: turtingumu (kiek rūšių yra) ir tolygumu (kaip vienodai jos pasiskirsčiusios).
Tą pačią logiką pritaikę cheminiams junginiams, jie išanalizavo maždaug 100 duomenų rinkinių – aminorūgšių ir riebalų rūgščių iš mikrobų, dirvožemių, fosilijų, meteoritų, asteroidų ir laboratorinių mėginių.
Pastebėtas aiškus dėsningumas: biologinės kilmės mėginių aminorūgštys visada yra įvairesnės ir tolygiau pasiskirsčiusios nei abiotinės kilmės (susidarančios be gyvybės). Riebalų rūgščių atveju tendencija apsiverčia: abiotiniuose mėginiuose jos pasiskirsčiusios tolygiau.
Šis organizacinis principas aptinkamas net tada, kai biologinė terpė stipriai degradavusi – pavyzdžiui, fosilizuotose dinozaurų kiaušinių lukštuose vis dar aptinkamas statistinis biologinės kilmės pėdsakas.
Tas pat turėtų galioti ir kosmoso sąlygų paveiktiems mėginiams, pavyzdžiui atneštiems meteoritų. Tai, kad metodas remiasi tik santykine gausa, o ne absoliučiais kiekiais ar konkrečiomis molekulėmis, daro jį ypač vertingą kosminėms misijoms: jis gali būti pritaikytas bet kuriems molekulinės sudėties duomenims iš jau veikiančių ar planuojamų instrumentų, nereikalaujant specialios įrangos.
Tyrėjai pabrėžia, kad joks vienas metodas neįrodys gyvybės pats iš savęs; reikės kelių nepriklausomų įrodymų. Tačiau jei skirtingi metodai duotų derančius rezultatus, šie taptų daug įtikinamesni. Taigi naujasis metodas gali labai sustiprinti nežemiškos gyvybės paieškas. Be to, statistinis požiūris neprivalo apsiriboti Žemės gyvybei būdingais biopėdsakais, taigi padėtų ieškant gyvybės, paremtos visiškai kitais elementais, molekulėmis ir reakcijų tinklais, nei mums pažįstama.
