Valstybės kontrolė pareiškė negalėjusi patvirtinti, kad 2025 metų valdžios skola pagrįstai sumažinta daugiau nei milijardu eurų, o konsoliduoto biudžeto vykdymo duomenys nėra tikslūs, todėl neleidžia susidaryti patikimo vaizdo apie valstybės finansų būklę ir viešųjų lėšų panaudojimą.
„Apskaičiuojant valdžios sektoriaus skolą iš bendros sumos buvo eliminuota 1,28 mlrd. eurų tarpusavio įsiskolinimų. Kadangi Valstybės duomenų agentūra nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių šią finansinę korekciją, auditoriai negalėjo patvirtinti, kad valdžios sektoriaus skola teisingai ir pagrįstai sumažinta daugiau nei milijardu eurų“, – penktadienį skelbia 2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinį auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Valdžios sektoriaus skola 2025 metų pabaigoje siekė 33,3 mlrd. eurų ir per metus išaugo 3,3 mlrd. eurų. Skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis pernai išaugo iki 39,5 proc.
Pasak Valstybės kontrolės, penktadalio audite nurodyto viešojo sektoriaus turto duomenų negalima laikyti patikimu – auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. eurų (iš beveik 91 mlrd. eurų) šių duomenų teisingumo: valstybės ataskaitose – 2,15 mlrd. eurų, o savivaldybių – 16,94 mlrd. eurų.
Didžiausi nesutapimai nustatyti apskaitant miško žemę ir medynus, mineralinius išteklius, kultūros vertybes, infrastruktūros statinius, žemę ir kitą valstybės turtą.
Pavyzdžiui, auditoriai negalėjo patvirtinti 15,8 mlrd. eurų žemės vertės teisingumo, nes dalies savivaldybių registruotos vertės smarkiai skyrėsi nuo Registrų centro duomenų.
„Šio audito rezultatai yra aiškus signalas ne apie prarastus milijardus, o apie viešojo sektoriaus valdymo būklę. Metų metus besitęsiantis procesų lėtumas, vėluojanti skaitmenizacija ir elementarios apskaitos kompetencijos stoka mus atvedė prie to, kad abejojame penktadalio valstybės turto duomenimis. Toks apsileidimas sukuria nesaugią aplinką, kurioje atsiranda rizikos piktnaudžiavimui, turto dingimui ar neracionaliems sprendimams“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Anot Valstybės kontrolės, didžiausia problema yra ta, jog valstybė šiuo metu naudoja du visiškai skirtingus biudžeto ir turto skaičiavimo būdus vienu metu, todėl institucijos atlieka dvigubą darbą.
Todėl Valstybės kontrolė siūlo pereiti prie vienos apskaitos sistemos.
„Finansų ministerija turėtų pradėti svarstymus dėl viso biudžeto modelio keitimo ir perėjimo prie vienos, kaupimo principu grįstos sistemos. Tai leistų atsisakyti dvigubo darbo, sumažintų biurokratiją ir parodytų tikrąją, o ne tariamą valstybės finansinę sveikatą“, – teigė I. Segalovičienė.
Valstybės kontrolės Finansinio audito 1-ojo departamento vadovė Danguolė Krištopavičienė BNS teigė, kad du skirtingus skaičiavimo būdus atlikti įpareigoja įstatymai.
„Yra apskaitą reglamentuojantys teisės aktai, kurie nurodo, kad kiekviena biudžetinė įstaiga, kiekvienas viešojo sektoriaus objektas, sudaro du ataskaitų rinkinius, finansinių ataskaitų rinkinį ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį“, – BNS sakė D. Krištopavičienė.
„Kam reikalingas tas pinigų principu (pirmasis būdas – BNS) parengtas ataskaitų rinkinys, kuriame yra daug klaidų padaryta ir jis iš principo menkai naudotinas? Tų pinigų mes nepamesime ir turėdami vieną ataskaitų rinkinį“, – pridūrė ji.
