„Nelaukiau, kol mane primuš ar užmuš, apsaugojau save ir vaiką“, – LRT.lt pasakoja Agnė, kuri, išsigandusi sutuoktinio reikalavimų, nuo jo pasislėpė viešbutyje. Atvykę pareigūnai Agnės vyrui paskyrė apsaugos nuo smurto orderį, tačiau vėliau teismas jį panaikino. Labiausiai Agnę šokiravo, kad teismo dokumente buvo atskleistas viešbučio, kuriame ji slėpėsi, adresas. Tiesa, tokia praktika teisminiuose dokumentuose įprasta.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Po santuokos Agnės vyras ėmė reikalauti perrašyti jai priklausantį turtą.
- Išsigandusi vyro reketavimo, Agnė pasislėpė viešbutyje.
- Atvykę pareigūnai vyrui skyrė apsaugos nuo smurto orderį.
- Visgi teismui panaikinus orderį, dokumente buvo atskleistas adresas, kuriame prieš tai slėpėsi Agnė.
- Įvairių duomenų atskleidimas teisiniuose dokumentuose yra įprasta praktika, tačiau keliamas klausimas, ar tai apsaugo nukentėjusį žmogų.
Agnė, kurios tikrasis vardas jos prašymu pakeistas, po santuokos kartu su vyru apsigyveno jos namuose. Namus Agnė įsigijo iki santuokos, tad jie priklauso tik jai, tačiau, apsigyvenus su naujuoju vyru, šis ėmė reikalauti perrašyti pusę jos turto.
„Prasidėjo grasinimai, kad mane paliks, kad kartu negyvens, kad viskas dėl turto. Prasidėjo žiaurus psichologinis smurtas, kad perrašyčiau pusę man priklausančio turto. <...> Pagyvenome tik kelis mėnesius ir jau pamačiau, kad yra blogai“, – LRT.lt pasakoja Agnė.
Pradėjusi baimintis sutuoktinio, Agnė paskambino į pagalbos liniją. Šios darbuotoja liepė apie situaciją informuoti artimuosius ir vaiko iš ankstesnės santuokos tėtį, o Agnei rekomendavo pasitraukti į saugią aplinką.
„Pamačiau, kad namuose nebegaliu pakelti įtampos, visko nebegaliu slėpti nuo sūnaus, todėl vaiką išvežiau pas tėtį, o pati išvažiavau į viešbutį“, – prisimena Agnė.
Apsigyvenusi viešbutyje, Agnė ėmė jausti nerimą – kas bus, jei vyras pats neišsikraustys iš jos namų? Ji paskambino pagalbos numeriu 112 ir prašė rekomendacijos, kaip reikėtų elgtis. Į viešbutį atvykę pareigūnai moters sutuoktiniui skyrė apsaugos nuo smurto orderį.
Tai reiškia, kad Agnės sutuoktinis 15 dienų laikotarpiui privalėjo išsikelti iš Agnės namų, tuo metu negalėjo lankytis jos namuose ir artintis nustatytu atstumu, taip pat negalėjo bendrauti ar ieškoti ryšių su Agne.
Taip pat skaitykite
Teismo nutarime – ir vyrui atskleistas viešbučio adresas
Dar kelias dienas Agnė liko viešbutyje, o tada grįžo į namus ir pasikeitė spynas. Nors vyro namuose jau neberado, vėliau sužinojo, kad jis apskundė pareigūnų sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį. Teismas vyro skundą tenkino ir orderis buvo panaikintas.
Savo sprendime teismas konstatavo, kad apsaugos nuo smurto orderis Agnės vyrui skirtas nepagrįstai. Pasak teismo, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Agnei buvo kilusi kokia nors reali grėsmė, o vyras galėjo panaudoti psichologinį ar fizinį smurtą. Teismas taip pat teigė, kad tarp sutuoktinių susiklosčiusi ilgalaikė kasdienė nesantaika, kuri niekaip negali būti nei sprendžiama, nei išsprendžiama orderio skyrimu.
Teismas taip pat tvirtino, kad objektyviai nenustatytas nė vienas kriterijus skirti apsaugos nuo smurto orderį, o visi kriterijai – tik subjektyvūs Agnės vertinimai, jos nurodomos prielaidos ir spėlionės dėl galimo vyro elgesio ateityje.
Gavusi teismo sprendimo nutarimą, Agnė nustebo – dokumente atskleistas viešbučio, kuriame ji slėpėsi nuo vyro, adresas. Tokį patį teismo nutarimą gavo ir jos sutuoktinis, taigi ir jis sužinojo, kur Agnė slėpėsi. Tiesa, tuo metu Agnė nebegyveno viešbutyje, tačiau tai ją privertė pasijusti nesaugiai. Kartu Agnė klausia – nejaugi būtų atskleistas ir jos artimųjų ar draugų adresas, jei ji būtų apsigyvenusi pas juos?
„Nelaukiau, kol mane primuš ar užmuš, apsaugojau save ir vaiką. Matyt, dėl to, kad manęs nebuvo namuose, kad aš pasitraukiau į saugią aplinką ir ėmiausi veiksmų, teismas panaikino vyrui skirtą apsaugos nuo smurto orderį, kartu išviešino tą adresą, kuris turėjo būti mano saugi aplinka“, – stebisi Agnė.
Ji atvira – pamačiusi, kad teismo nutarime paviešintas viešbučio adresas, jautė šoką, vėl pradėjo lydėti baimė: „Juk aš pasinaudojau specialistų algoritmu. Kreipiausi pagalbos, nebuvau viena, mane koordinavo, sakė, ką daryti. <...> Tačiau sūnus dabar vakare po darbo bijo išleisti į kiemą.“
Taip pat skaitykite
Duomenų atskleidimas – įprasta praktika
Advokatė, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorė dr. Marina Gušauskienė pažymi, kad gyvenamosios vietos ar kitų asmens duomenų atskleidimas teisiniuose dokumentuose yra įprasta praktika.
„Procesiniuose dokumentuose, teismo sprendimuose negali būti neviešo pobūdžio, slaptų duomenų“, – LRT.lt teigia advokatė.
Tiesa, pastebi M. Gušauskienė, nuo smurto nukentėję žmonės teisinių procesų metu ne visada tinkamai apsaugomi, ypač jei nukentėjęs žmogus ir smurtautojas turi bendrų vaikų.
„Tėtis turi teisę žinoti, kur gyvena jo vaikas. Jei nuo smurto nukentėjusi mama nenorėtų atskleisti savo gyvenamosios vietos, bet vaikas gyvena su ja, vaiko tėčiui tokia gyvenamoji vieta turėtų būti žinoma“, – sako advokatė.
Pasak jos, nuo smurto nukentėjusių žmonių teisių užtikrinimas yra kompleksinė problema, kuri šiandien nėra iki galo išspręsta.
M. Gušauskienė taip pat išskiria, kad apsaugos nuo smurto orderis yra prevencinė priemonė. Vadinasi, tam, kad jis būtų skiriamas, nereikia laukti, kol įvyks smurtas, – orderis gali būti skiriamas kilus smurto grėsmei.
„Orderis skirtas apsaugoti netgi nuo tikimybės, kad smurtas gali atsirasti“, – pabrėžia advokatė.
Tiesa, M. Gušauskienė priduria, kad tais atvejais, kai smurtaujama psichologiškai ar ekonomiškai, pareigūnai turi atpažinti tokį smurtą, bet ne kiekvienas pareigūnas turi pakankamai žinių ir gebėjimų tai padaryti. Advokatės vertinimu, pareigūnai neretai apsaugos nuo smurto orderį skiria pagal gana formalius kriterijus, todėl nutinka taip, kad teismas tokį orderį panaikina.
„Pareigūnai nelabai vertina realias faktines aplinkybes, tiesiog užpildo klausimyną – į tris klausimus atsakai „taip“ ir orderis bus paskirtas. <...> Būna, žmogus sako: man atrodo, kad man grasina, aš bijau, kartu gyvena vaikas. Pagal algoritmus vos ne 100 proc. orderis bus paskirtas. Teismai vertina ir tam tikras faktines aplinkybes, ar yra realus pavojus. Dėl to, tikėtina, nesutampa teismo ir pareigūnų požiūris“, – sako M. Gušauskienė.
Advokatė pabrėžia, kad apsaugos nuo smurto orderis yra gana griežta prevencinė priemonė, todėl teismas turi įvertinti, ar iš tiesų yra pagrindas skirti orderį.
Nusikaltimas žmogaus saugumui
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro „Veda vidus“ įkūrėja ir vadovė dr. Dalia Puidokienė pabrėžia, kad įvairių teisinių procesų metu nukentėjusio žmogaus konfidencialumas turėtų būti apsaugotas. To reikalauja ir Europos Parlamento, ir Tarybos direktyva dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje, kurios nuostatas Lietuva turi perkelti į savo teisės aktus.
„Šios direktyvos nuostatos teigia, kad turi būti užtikrintos nukentėjusiųjų teisės ir konfidencialumas. Iki šiol dokumentuose nurodoma visa informacija – ne tik, kur nukentėjusysis apsistojo, bet ir kita informacija, įvairūs duomenys, kurie padeda identifikuoti nukentėjusįjį žmogų ir kur jis yra. Tai yra didelis nusikaltimas žmogaus saugumui“, – LRT.lt komentuoja D. Puidokienė.
Pasak ekspertės, kuo daugiau įvairios informacijos apie nukentėjusį žmogų atskleidžiame, tuo labiau padedame persekiotojams, kurie siekia įbauginti ir padidinti žmogaus pažeidžiamumą. Todėl, perkeliant minėtą direktyvą į mūsų teisės aktus, privalu apsaugoti žmogų ir jo artimuosius.
D. Puidokienė pažymi ir tai, kad reikalavimas perrašyti turtą – psichologinis ir ekonominis smurtas: „Dažnai būna, kad smurtinėse situacijose žmonės ir perrašo savo turtą giminaičiams, šeimos nariams.“
„Reikalavimas perrašyti turtą yra psichologinis smurtas, spaudimo kėlimas, kai žmogui atsiranda grėsmė prarasti turtą. Aišku, tokie veiksmai visada lydimi ir kitų psichologinių priemonių – šantažavimo, spaudimo, manipuliacijų. Taip veikiama žmogaus psichologinė savijauta ir sveikata“, – sako D. Puidokienė.
Pagalbos centro vadovė pastebi, kad visuomenėje smurtas dar dažnai suvokiamas kaip išskirtinai fizinis, o pareigūnai ir įvairūs specialistai neatpažįsta psichologinio, ekonominio ar seksualinio smurto. Neretai nutinka ir taip, kad pagalbos nukentėjusiems nuo smurto nesugebame suteikti laiku.
„Dažnai laukiame, kol kas nors nutiks, kol žmogus bus nužudytas ar rimtai sutrikdyta jo sveikata, – tik tada turėsime vadinamuosius reikalingus įrodymus, kurie reikalingi norint priimti teismo sprendimą. Praktikoje dažnai girdime, jog trūko objektyvių įrodymų, kad būtų galima įrodyti ekonominį, psichologinį ar kitokį smurtą“, – apgailestauja D. Puidokienė.
