Žalioji banga tampa kapinynu: kas kaltas dėl Vilniuje nudžiūvusių medžių?

„Vilniaus gatvėmis dabar baisu net ir važiuoti“, – sako Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis, kalbėdamas apie sostinėje po remonto darbų žūstančius medžius. Vieni po kitų pilasi gyventojų skundai, kad žaliausios Europos sostinės vardą dėvintis Vilnius tampa tarsi medžių kapinėmis. Tuo metu savivaldybė teigia, kad vystančius medžius gelbėti bandė, bet priemonės, panašu, nesuveikė.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose pasirodė ne viena nuotrauka iš Vilniaus gatvių, kur naujų, neseniai išklotų trinkelių fone matyti nudžiūvę medžiai. Portalo LRT.lt fotografas pasivaikščiojo gyventojų minėtomis gatvėmis ir užfiksavo, kaip atrodo gatvės miesto, vos prieš kelerius metus skelbusio žaliąją bangą.

Nuotraukose matyti Gėlių, Mindaugo, Basanavičiaus gatvėse bei Vivulskio ir Algirdo gatvių sankryžoje stūkstantys kadaise žaliavę, o dabar plikomis šakomis miestą „puošiantys“ medžiai. Tarsi viduržiemį atrodantys augalai – ryškus kontrastas medžiams, kurie gatvių remonto darbus išgyveno.

Vilnius neprojektuojamas būti tvariu

Istorijos, kai galimai po remonto darbų Vilniaus gatvėse žūsta medžiai, nėra naujos. Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis portalui LRT.lt sakė manantis, kad tai signalizuoja sisteminę klaidą, kuri tęsiasi dešimtmečius.

„Miesto plėtra, urbanizacija eina milžiniškais tempais ir augalai nesuspėja prisitaikyti prie išgyvenimo miesto sąlygomis. Tai atsiliepia.

Esmė tame, kad urbanizacija vyksta vienpusiškai, tai yra, labiau dėl žmonių poreikių tenkinimo. Miesto plėtra visiškai nesidomi žaliųjų miesto gyventojų – medžių, krūmų – fiziologinių poreikių tenkinimu. Gaunasi, kad pirmoje vietoje yra pilkoji infrastruktūra, o į žaliąją infrastruktūrą nekreipiama dėmesio“, – vertino S. A. Davenis.

Pasak jo, tam, kad remontų metu būtų išsaugomi augalai, darbuotojai nėra tinkamai paruošiami. Be to, ir teisinė bazė, S. A. Davenio teigimu, yra vadinamosios pilkosios infrastruktūros pusėje. Urbanizacija, pašnekovo manymu, vyksta buldozerio būdu.

„Kabeliai, vamzdynai tiesiami per augalų šaknis. O ir projektuojant, nors ir atsižvelgiama, kad medžiai nebūtų sodinami ant pilkosios infrastruktūros, bet vis tiek sodinama. Dažniausiai sodinama į išsekintą dirvą. Miestas savo egzistencija labai išsekina dirvą, ji yra skurdi“, – komentavo arboristikos centro vadovas.

Paklaustas, ar įmanoma suderinti miesto remonto ir augalų poreikius, S. A. Davenis kalbėjo, kad tai sudėtingas, bet įmanomas darbas. Jis teigė, kad yra inovatyvių būdų ir techninių sprendimų, kad miesto poreikiai būtų atliepiami nekenkiant medžiams, tačiau miesto planuotojai apie tai dažnai nežino.

„O jeigu ir žino, tai miesto biudžetas neleidžia samdyti tokių įmonių, kurios galėtų darbus atlikti atsižvelgiant į medžio fiziologinius poreikius. <...>

Oro tarša yra padidėjusi, dirva yra išsekusi, pridėkime ir klimato kaitą, žiemą barstomos druskos. Medžiai nėra prisitaikę prie tų sąlygų. Jie kenčia ilgai marinami. Vilniaus gatvėmis dabar baisu net ir važiuoti, nes matai, kad tuos medžius, matai, kad žūsta“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriems remonto darbams nereikia projekto. Anot S. A. Davenio, pavyzdžiui, klojamos plytelės taip pat kenkia medžio šaknims.

„Net ir darant kosmetinį plytelių klojimą nukapojame arba apribojame medžio mitybinę terpę, jis negauna pakankamos dirvos drėgmės, oro, šaknys degraduoja. Degraduoja visa gyvybė, kuri yra dirvoje, <...> ilgainiui dirva tampa pelenais ir medžiai miršta“, – sakė S. A. Davenis.

Tiesa, jis sakė suprantantis ir miesto poreikius – patogumą, saugumą, gyventojų poreikių užtikrinimą. Bet, pasak jo, Vilnius nėra projektuojamas, kad būtų tvarus visų aspektų atžvilgiu.

Medžius gelbėti bandė

Portalas LRT.lt komentaro dėl nudžiūvusių medžių kreipėsi ir į sostinės savivaldybę. Jos atstovų perduotame komentare teigiama, kad savivaldybė fiksavo minėtose gatvėse augusių medžių būklės blogėjimą.

Anot Vilniaus miesto savivaldybės, dalis medžių augo teritorijose, kuriose praėjusiais metais buvo vykdomi infrastruktūros remonto darbai. Rengiant projektinius sprendinius, kaip teigiama komentare, buvo siekiama medžius išsaugoti, tačiau įgyvendinant darbus ne visais atvejais pavyko išvengti poveikio medžių šaknų sistemai.

„Medžių būklė buvo stebima ir jiems taikytos priežiūros priemonės – grunto purenimas oro kastuvu, mulčiavimas, laistymas bei kitos arboristinės priemonės. Tačiau medžiuose vykstantys procesai yra ilgalaikiai, todėl neigiamas poveikis gali pasireikšti ne iš karto, o po kelerių metų.

Vis dėlto šiuo metu nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad medžių žūtį lėmė vien remonto darbai. Ne visada įmanoma tiksliai nustatyti konkrečią medžio žūties priežastį ir atsakingą asmenį. Medžių būklės blogėjimui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai arba jų visuma, todėl kiekvienas atvejis vertinamas individualiai“, – komentavo savivaldybė.

Kaip teigė savivaldybė, jeigu nustatoma, kad medžiai buvo pažeisti vykdant statybos ar remonto darbus, apskaičiuojama aplinkai padaryta žala ir ją privalo atlyginti už pažeidimą atsakingas asmuo ar įmonė. Rangovams vykdant darbus atliekami patikrinimai, o nustačius pažeidimus surašomi patikrinimo aktai bei taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė.

„Dėl konkrečių šių medžių žūties priežasčių ir galimos žalos dydžio vertinimai atliekami teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigiama komentare.

Savivaldybė sako, kad planuodama ir įgyvendindama infrastruktūros projektus, siekia mažinti neigiamą poveikį esamiems želdiniams:

„Siekiant išvengti panašių situacijų ateityje, didelis dėmesys skiriamas medžių apsaugai dar projektavimo etape – vertinama medžių būklė, šaknų sistemų apsaugos galimybės ir numatomos apsaugos priemonės statybos darbų metu.“

Portalui LRT.lt perduotame komentare taip pat teigiama, kad vykdant darbus rangovams keliami reikalavimai laikytis medžių apsaugos taisyklių, o darbų eiga kontroliuojama atliekant patikrinimus. Taip pat skatinama taikyti šiuolaikinius arboristikos sprendimus, leidžiančius sumažinti poveikį medžių šaknų sistemoms ir augimo sąlygoms.

„Savivaldybė kartu su specialistais nuolat vertina ankstesnių projektų patirtį ir ieško būdų, kaip geriau suderinti infrastruktūros plėtrą bei brandžių medžių išsaugojimą. Vis dėlto miesto aplinkoje, kur po žeme yra tankus inžinerinių tinklų ir komunikacijų tinklas, ne visais atvejais pavyksta visiškai išvengti poveikio medžiams.

Todėl kiekvienu atveju siekiama rasti sprendimus, kurie leistų maksimaliai išsaugoti esamus želdinius ir užtikrinti jų ilgalaikį gyvybingumą.

Medžiai bus vertinami specialistų. Jeigu bus nustatyta, kad jie yra nebegyvybingi ir jų išsaugoti neįmanoma, bus priimtas sprendimas juos pašalinti.

Pašalinus žuvusius medžius, vertinamos atsodinimo galimybės. Savivaldybė siekia išlaikyti ir didinti gatvių želdinių kiekį, todėl, esant tinkamoms sąlygoms, vietoje pašalintų medžių planuojama sodinti naujus“, – portalui LRT.lt teigė Vilniaus miesto savivaldybė.

Lietuvos arboristikos centro vadovas S. A. Davenis, paklaustas apie medžių atsodinimo galimybę, teigė, kad tai būtų lyg „pleistriukas ant voties“.