Siekiant sudaryti palankias sąlygas senjorų įtraukimui į visuomenės gyvenimą, Seimas linkęs pritarti Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektui.
Ketvirtadienį po svarstymo šį projektą palaikė 74 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 3 susilaikė. Šį naują dokumentą parlamentarai ketina priimti dar šioje pavasario sesijoje.
Įstatymo projektas skirtas 60 metų sulaukusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Šiuo dokumentu siekiama spręsti vyresnio amžiaus žmonėms aktualius klausimus, sudaryti palankias sąlygas jų įsitraukimui į visuomenės gyvenimą. Projekte kalbama apie šalies vyresnio amžiaus žmonių politikos kryptis, šiai gyventojų grupei atstovaujančias institucijas.
Kaip deklaruoja įstatymų leidėjai, vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslas – sudaryti sąlygas oriam, aktyviam ir sveikam senėjimui, užtikrinti galimybes vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje.
Jei Seimas pritartų, įstatyme atsirastų nuostata, įpareigojanti užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonėms teikiama informacija, gaminiai ir paslaugos būtų prieinami, aiškūs, pritaikyti jų poreikiams, tam numatant tiek skaitmeninius, tiek alternatyvius sprendinius. Taip pat siūloma stiprinti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninį raštingumą.
Dokumente kalbama ir apie būtinybę plėsti sidabrinę ekonomiką, sudaryti sąlygas ir paskatas vyresnio amžiaus žmonėms siekti užimtumo, o darbdaviams juos įdarbinti ir išlaikyti darbe.
Siekiant užtikrinti saugumą, patogumą ir prieinamumą, siūloma statomus ir atnaujinamus būstus, viešąsias erdves, transporto infrastruktūrą pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms.
Įstatymo projekto rengėjai siekia sudaryti sąlygas senjorams dalyvauti kultūriniame gyvenime ir švietime.
Naujame dokumente nustatyta ministerijų, savivaldybių ir kitų valstybės institucijų kompetencija vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje.
Siūloma, kad senjorams skirtas įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų.
L. Kukuraitis: rimtas, sisteminis dokumentas
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininko Lino Kukuraičio nuomone, svarstomas patobulintas įstatymo projektas tampa rimtu, sisteminiu dokumentu, kurio vyresnio amžiaus asmenys neturėjo iki šiol.
Jis pastebi, kad visos kitos jautrios, pažeidžiamos ir prioritetinės visuomenės grupės turi joms skirtus įstatymus, pavyzdžiui, vaikai turi Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą, šeimos – Šeimos stiprinimo įstatymą, Jaunimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, asmenys su negalia – Asmenų su negalia teisių pagrindų įstatymą.
L. Kukuraičio nuomone, vyresnio amžiaus žmonių politika iki šiol buvo fragmentiška, atsitiktinė, netaikli ir neambicinga.
„Lietuvoje skursta beveik 40 proc. vyresnio amžiaus žmonių, o tai yra daugiau nei du kartus didesnis rodiklis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Turime mažas pensijas ir vieną didžiausių pajamų nelygybių Europoje. Sveiko gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europoje. Šalyje yra didelis vyresnio amžiaus žmonių vienišumas ir socialinė izoliacija, aukšta skaitmeninė atskirtis”, – ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje kalbėjo L. Kukuraitis.
Jo nuomone, daugelis šių problemų atsirado dėl to, kad mūsų valstybėje iki šiol nėra politinio ir strateginio įsipareigojimo, veiksmų koordinavimo ir trūksta lėšų.
Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektas, anot L. Kukuraičio, pirmiausia yra politinis įsipareigojimas kurti sąlygas oriam, aktyviam ir sveikam senėjimui, sudaryti galimybes vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime bei suteikti reikiamą pagalbą, kai reikia.
„Įstatymu įsipareigojama žmogaus teisių principams – nediskriminavimui dėl amžiaus, lygiateisiškumui, prieinamumui, orumui, dalyvavimui sprendimuose. Numatomi ir socialiniai įsipareigojimai – didesnė socialinė įtrauktis, kartų solidarumas, apsauga nuo smurto ir sukčiavimo, prieinamesnės socialinės, sveikatos ir kitos svarbios paslaugos, taip pat didesnis dėmesys skaitmeniniam raštingumui. Itin svarbus yra strateginis įsipareigojimas – vyresnio amžiaus žmonių politika turi būti integruota į valstybės pažangos planus, bus parengta Vyresnio amžiaus žmonių politikos stiprinimo plėtros programa“, – iš Seimo tribūnos apie naują dokumentą kalbėjo L. Kukuraitis.
Jis sutinka, kad įstatymas savaime neišspręs skurdo, mažų pensijų ar vienišumo problemų.
„Tačiau jis sukuria aiškią sistemą, nustato valstybės pareigas ir įpareigoja institucijas nuosekliai dirbti vyresnio amžiaus žmonių labui“, – sakė L. Kukuraitis.
Beje, svarstant projektą Seimo narys liberalas Vitalijus Gailius pasiūlė 60 ir daugiau metų turintiems kolegoms nusišalinti dėl galimo intereso konflikto, tačiau į jo kvietimą kolegos rimtai nesureagavo.
„Vyresnis amžius nėra problema, problema yra valstybės nepasiruošimas senėjančiai visuomenei“,– tvirtino socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
To metu kritiškai senjorams skirtą naują dokumentą įvertinęs liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad jį priėmus nieko naujo neatsiras.
„Senukams reikia padėti pinigais, o ne įstatymais“, – mano jis.
ELTA primena, kad Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą parengė kadenciją baigusio Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo buvusi parlamentarė Silva Lengvinienė.
Beje, parlamentarai ketina sudaryti naują, nuolat veikiančią Seime Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją.
Jei Seimas pritartų, iš įvairių frakcijų atstovų sudaryta komisija rūpintųsi žmonių nuo 60 metų materialinėmis ir finansinėmis gyvenimo sąlygomis, spręstų jų sveikatos priežiūros, globos, paramos ir socialinių paslaugų teikimo problemas.
Nauja komisija taip pat domėtųsi senjorų švietimu, kultūros reikalais, laisvalaikiu, jų įtraukimu į darbo rinką.
