Į LRT GIRDI besikreipęs kaunietis stebisi, kodėl Lietuvos bibliotekų informacinėje sistemoje prie kai kurių leidinių iki šiol matomi sovietiniai prierašai. Pavyzdžiui, rašoma, kad kultūros žurnalas „Literatūra ir menas“ yra „LTSR tarybinių rašytojų sąjungos ir Meno reikalų valdybos savaitinis laikraštis“. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka sako, kad leidybos istorija yra svarbi ir nėra keičiama, tačiau modernizuojant sistemą ieškoma būdų, kaip informaciją pateikti aiškiau.
„Naudodamasis Kauno Ąžuolyno biblioteka pastebėjau, kad Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) kataloge šiuo metu prenumeruojami ir išduodami leidiniai (pvz., „Nemunas“, „Literatūra ir menas“) pateikiami su sovietinio laikotarpio institucijų rekvizitais („Lietuvos TSR“, „tarybinių rašytojų sąjunga“), nors kalbama apie aktualius 2025–2026 metų numerius“, – rašo jis.
Kaunietis stebisi, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo prabėgus 36 metams vis dar matomi okupaciją primenantys prierašai. Jis kelia klausimą, ar nacionalinė bibliografinė sistema neturėtų būti atnaujinta remiantis šių dienų kontekstu.
„Manau, kad tai nėra vien techninis katalogavimo klausimas – tai susiję su informacijos tikslumu ir viešuoju informavimu. Tokios bibliografinės logikos analogas būtų, jei krepšinio klubas „Žalgiris“ prisistatydamas gerbėjams naudotų sovietinius rekvizitus, nes būtent jie buvo naudojami steigiant komandą 1944 metais“, – rašo jis.
Istorinė informacija svarbi, tačiau ieškoma būdų, kaip ją pateikti sistemoje
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė LRT GIRDI paaiškino, kaip rengiami leidinių aprašai bei kodėl juose rodomi seni prierašai.
„Nacionalinė biblioteka ir kitos Lietuvos bibliotekos leidinių bibliografinius įrašus kūrė ir kuria pasitelkdamos tarptautines katalogavimo taisykles ir standartus, kuriuose pabrėžiama, kad visa leidinio informacija turi būti išsaugota ir užfiksuota. Pasikeitus serialinio leidinio leidėjui, įrašas papildomas nauja informacija, tačiau ankstesni duomenys paliekami, kad būtų išlaikyta visa leidybos istorija. Rengiant leidinio aprašą lietuviškos sistemos, kurią administruoja Nacionalinė biblioteka, duomenys pateikiami tiksliai taip, kaip jie buvo nurodyti pačiame leidinyje tuo metu, kai jis buvo išleistas. Istoriniai pavadinimai ar formuluotės nėra keičiami ar „pataisomi“ vėliau“, – sakė ji.
Bibliotekos atstovė pateikė kitą pavyzdį – štai žurnalo „Kultūros barai“ atveju pagrindinis aprašas remiasi 1965 m. pirmuoju numeriu, kuriame leidėju buvo nurodyta tuometė LTSR Kultūros ministerija.
„Ši informacija apraše pateikiama ne todėl, kad ji būtų vertinama ar palaikoma, bet todėl, kad bibliografinis aprašas fiksuoja visą leidinio istoriją nuo jo atsiradimo. Vėlesni pokyčiai – pasikeitę leidėjai, pavadinimai, politinis kontekstas – nėra ištrinami, bet nuosekliai ir aiškiai nurodomi aprašo pastabose. Taip skaitytojas gali matyti visą leidinio kelią laikui bėgant.
Metaduomenų aprašymo sprendimai priimami laikantis galiojančių tarptautinių duomenų tvarkymo taisyklių, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, siekiant išlaikyti leidybinių duomenų ir nacionalinės bibliografijos išsamumą. Nors pagal bendrąsias taisykles ir standartus serialinių leidinių pagrindinis aprašas remiasi pirmuoju jų numeriu, nes būtent jis žymi leidinio pradžią, tačiau, kaip informacija vartotojui rodoma portale ibiblioteka.lt, gali būti keičiama“, – paaiškino ji.
V. Pukėnaitė-Pigagienė teigė, kad skaitytojo klausimai suprantami, o modernizuojant sistemą ieškoma tinkamiausio sprendimo.
„Šiuo metu specialistai vertina išsamių LIBIS duomenų atvaizdavimo ibiblioteka.lt galimybes vartotojui, siekdami aiškesnio istorinių ir aktualių duomenų pateikimo. Taip pat siekiame užtikrinti, kad nebūtų pakenkta tiems atvejams, kai ši informacija gali būti reikšminga naudotojams, tyrėjams ar kitiems su leidinio identifikavimu bei istoriniu kontekstu dirbantiems vartotojams“, – teigė Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovė.
