Vilniuje prasidėjusioje gynybos pramonės konferencijoje – šimtai dalyvių ir Lietuvos verslo lūkestis sudaryti susitarimus su užsienio kompanijomis. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad daug lūkesčių kelia galimybės susitarti su Ukraina pasidalyti žiniomis ir imtis bendrų projektų. Jungtinėms Valstijoms apsisprendus mažinti savo karių skaičių Europoje, žemyno gynybos pramonei gali tekti sukurti tai, kuo būtų keičiamos amerikiečių sistemos.
Antidroninių sistemų kūrėjai „NT service“ jau spėjo pasižymėti ne tik Ukrainoje, bet pamažu žengia žingsnius kitomis kryptimis. Įrangą naudoja ir Lietuvos kariuomenė, o dabar pasirašomas memorandumas su prancūzų milžine, jūrinėje srityje dirbančia „Naval Group“.
„Jie šiuo metu turi planų Baltijos jūros regione su savo laivų statyba. Jie nori įtraukti vietinius verslus, Baltijos šalių verslus. Mes kadangi dirbame antidroninių technologijų srityje, būtent šioje srityje, kaip ir planuojame bendradarbiauti su jais“, – sako „NT Service“ generalinis direktorius Egidijus Šilanskas.
Vilniuje gynybos ir saugumo pramonės asociacijos konferencijoje numatyta daugiau nei pusė tūkstančio susitikimų tarp verslų. Pastaraisiais metais būtent šitaip gynybos pramonė iš viso pasaulio bando judintis ir atliepti ypač Europos kariuomenių poreikius. Pasak asociacijos patarėjo Vinco Jurgučio, politikai turi pradėti vertinti, kad gynybos kontekste verslo vaidmuo yra kitoks nei bet kokioje kitoje srityje.
„Ko toliau norėtųsi, tai turėti daugiau aiškesnių ilgalaikių strategijų, ilgalaikių planų. Ir to tokio supratimo, kad verslas yra lygiavertė gynybos ekosistemos dalis. Be verslo, be gamintojų, be paslaugų tiekėjų valstybei būti atspariai nėra įmanoma ir tą matome visur. Tą matome ir Ukrainoje“, – teigia Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis.
Labiausiai Europą dominančios technologijos ir patirtys – Ukrainoje. Tačiau Ukraina kol kas nėra linkusi dalytis ir naudoja tai kaip politinį kozirį. Prezidentas Gitanas Nausėda sako apie tai kalbėjęsis su Ukrainos prezidento administracijos vadovu Kyrylu Budanovu.
„Aš labai didelius lūkesčius puoselėju ir tą vakar labai aiškiai išsakiau ponui Budanovui, kuris atvyko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vardu. Taip, norime, kad tie gražūs susitarimai, kuriuos pasirašėme ankščiau, kad jie būtų pademonstruoti praktikoje, kad mes turėtume pateikti labai konkrečių pavyzdžių, kaip visa tai veikia“, – kalba G. Nausėda.
Į Vilnių antradienį susirinko ir NATO kariuomenių generolai. Priešaky – NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas. Be temų, susijusių su kryptimi, kuria juda Aljansas, kokių gynybinių priemonių reikia ir kaip stiprinti NATO, – ir klausimai, kaip situaciją keičia amerikiečių karių išvedimo iš Europos procesai.
„Neturiu informacijos, kurią galėčiau paskelbti čia ir dabar: kaip ar kur tie kariai galėtų būti perkelti. Bet galiu užtikrinti, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios ginti Lietuvą ir visą rytinį sparną, ypač Baltijos šalis“, – sako NATO vyriausiasis vadas Europoje gen. Alexus D. Grynkewich
„Įvertinus tai, kad mes jau turime keletą padalinių amerikiečių čia vietoje, tai turbūt, jeigu tai būtų greiti sprendimai, būtų dar koks tūkstantis, kuriuos mes labai lengvai ir drąsiai galėtume priimti“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.
Amerikiečiams jau ne žodžiais, o realiais veiksmai keičiant saugumo situaciją Europoje, žemynas stumiamas prisiimti atsakomybę už pačių saugumą, kalba Europos lyderiai. Tačiau tai reiškia – ne tik toliau kamšyti ginkluotės spragas, bet ir rasti, kuo pakeisti amerikiečių sistemas – bent tolimojo nuotolio ginkluotę, žvalgybos pajėgumus.
