Prisiekęs knygai: kunigo ir diplomato Vlado Daumanto-Dzimidavičiaus palikimas

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia paroda „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“, skirta kunigo, diplomato, prisiekusiojo teismo vertėjo, kolekcininko ir bibliofilo 140-osioms gimimo metinėms paminėti. Paroda suskirstyta į penkias dalis – V. Daumanto priesaikas Dievui, Tėvynei, kalbai, knygai ir menui. Dalyje „Prisiekęs knygai“ pristatoma V. Daumanto knygų kolekcijos dalis, atskleidžianti visą gyvenimą jį lydėjusią aistrą knygų kolekcionavimui, rašoma muziejaus pranešime žiniasklaidai. 

Būsimasis bibliofilas pirmąją knygą – lenkų rašytojo Jano Gregorowicziaus dvitomį „Zarysy wiejskie“ – įsigijo 1894 m. Jo biblioteka greitai augo ir apie 1905–1907 m. jau viršijo šimtą leidinių. Dar po dešimties metų V. Daumantas jau gyveno Lozanoje, viename iš Villa les Magnolias butų, kurio interjeras priminė dvarą ar muziejų su specialiai pagamintomis knygų lentynomis, paveikslais ir daugeliu kitų meno vertybių.

Palladinus, Jacobus de Theramo. Reverendi patris domini Iacobi de Theramo Compendium p[er]breve Consolatio peccatorum nuncupatu[m]... [Strasbourg: Heinrich Knoblochtzer], 1484. Knyga saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, eksponuojama nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje | Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotr.

Kaune V. Daumantas gyveno keliose vietose, ilgiausiai (nuo 1932 m. iki išvykimo iš Lietuvos 1944 m.) – dailininkui Ignui Rudolfui priklausiusio namo bute, K. Donelaičio gatvėje. V. Daumanto bičiulio advokato, kolekcininko Zigmo Toliušio prisiminimuose šis butas aprašomas kaip mažas muziejus: jame gausu paveikslų, graviūrų, porceliano dirbinių (skulptūrų, indų), laikrodžių, žvakidžių, išskirtinę vietą užėmė gausi (apie 3 000 egzempliorių) meno, geografijos, istorijos, memuarų, bibliografijos ir kitos tematikos leidinių biblioteka.

„Tuo metu V. Daumantas ėjo Kauno apygardos teismo prisiekusiojo vertėjo pareigas, tačiau gauto uždarbio nepakako meno vertybėms ir knygoms įsigyti. Kartą mano paklaustas, kur ir kaip jis maitinasi, Daumantas atsakė, kad jis geriąs rytą arbatą, per pietus arbatą ir vakare arbatą. Nuo geresnio valgio Daumantas galėjo susilaikyti, bet nuo įsigijimo jam patikusių objektų jis susilaikyti negalėjo“, – prisiminimuose rašė Z. Toliušis.

Pagal V. Daumanto projektą 20 a. 3–4 deš. sukurtas superekslibriso spaudas, kuriuo žymėti knygų įrišai, daugiausia knygų nugarėlės. Saugomas V. Daumanto palikimo saugotojų. Šiuo metu eksponuojamas parodoje „Prisiekęs“ | Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolekcijos nuotr.

V. Daumanto biblioteka išsiskyrė raritetais [retas ir vertingas knygų rinkinio ar kolekcijos egzempliorius – LRT.lt]. Šiandien du iš jų eksponuojami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje. Tai 1919 m. Berlyno antikvariate įsigytas kanonų teisininko, vyskupo Jacobus de Theramo Palladinus (1349–1417) „Compendium perbreve Consolatio peccatorum nuncupatum...“, išleistas Strasbūre 1484 metais. Inkunabulas (iki 1501 m. išspausdinta knyga) išsiskiria įrišu – prie ruda oda aptraukto ir išpuošto kietviršio pritvirtinta prirakinimo prie stovo grandinė. Kita eksponuojama knyga – istoriko, Biblijos vertėjo Jono Bretkūno (1536–1602) „Postilla, tatai esti trumpas ir prastas ischguldymas evangeliu...“, išleista gotišku šriftu lietuvių kalba Karaliaučiuje 1591 metais.

Bibliofilas rūpinosi ir knygų įrišais – knygas pagal jo nurodymus įrišdavo Kaune dirbęs knygrišys. Didelis dėmesys buvo skiriamas knygos nuosavybės ženklams: ant kai kurių knygų įrišų, daugiausia nugarėlių, buvo įspaudžiami pagal V. Daumanto projektą sukurti superekslibrisai, sudaryti iš susipynusių jo inicialų (DVD). Bibliofilas buvo sukūręs ir ekslibriso eskizą, kuriame vaizduojamas po ąžuolu stovintis riteris, vienoje rankoje laikantis į žemę įsmeigtą kalaviją, kitoje – skydą.

Hubert, Thomas. Ein Fűrstenspiegel: Denkwűrdigkeiten des Pfalzgrafen-Kurfűrsten Friedrich des Zweiten beim Rhein. München, 1918. Knygos įrišo išorėje matomas įspaustas vienas iš V. Daumanto superekslibrisų, sudarytas iš susipynusių raidžių DVD. Knyga saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Šiuo metu eksponuojama parodoje „Prisiekęs“ | J. Mocevičiūtės nuotr.

Artėjant frontui, 1944 m. liepą V. Daumantas dalį savo bibliotekos, meno vertybių, asmeninių daiktų perdavė laikinai saugoti Vytauto Didžiojo kultūros muziejui (dabar – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), dalį vertybių paliko namuose, kitas – supakavo į dėžes ir su jomis per Kybartus pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją.

1951 m. V. Daumantas gavo JAV imigracijos vizą. Nors dirbo nekvalifikuotus darbus ir uždirbo menkas pajamas, jis negalėjo atsisakyti savo aistros ir iš naujo surinko meno vertybių kolekciją bei vertingą biblioteką.

„Esu vienas iš tų knygos pamišėlių, kokių nedaug yra. Va, ir dabar gyvenu rūsy. Neturiu nei saulės, nei oro. Visas mano gyvenimas – knygos ir meno kūriniai. <...> Pats ir lentynas pasidariau, kad tik galėčiau savo spaudos brangenybes tinkamiau išdėstyti. Daug skaičiau, bet dar reikėtų 100 metų viską perskaityti, ką turiu“, – sakė V. Daumantas interviu „Draugo“ laikraščio žurnalistui Juozui Prunskiui 1971 m., aplankiusiam jį Vlado ir Olgos Jakubėnų namuose, Čikagoje, Market Parke. Šis interviu paskatino dailininką, kolekcininką ir bibliofilą Kazį Varnelį aplankyti V. Daumantą. Dailininkas tiesiogiai iš jo įsigijo apie 100 knygų. 1974 m. lapkritį už 600 dolerių K. Varnelis nupirko XVIII a. italų architekto, grafiko Giovanni Battistos Piranesi leidinio „Vedute di Roma“ du tomus.

V. Daumanto 20 a. 2-ajame deš. sukurtas ekslibriso projektas, signuotas apatiniame dešniajame kampe: VD. Ekslibrisas saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Šiuo metu eksponuojamas parodoje „Prisiekęs“ | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Po daug metų K. Varnelis knygotyrininkei dr. Almai Braziūnienei pasakojo tai, ką buvo ne kartą girdėjęs iš V. Daumanto, kuris apie 1951 m. šį leidinį įsigijo Čikagos „Old Book Store“ antikvariate: „Aš pamačiau Piranesi, pavarčiau, ir man, sako [Daumantas], jau aišku, kad tai didelis dalykas. O kaina – tik 25 doleriai. <...> Piranesi buvo baisiam stovy, be virš[eli]ų. Jie buvo, bet vos laikėsi. Kaip skudurai. Bet, sako, aš tik pamačiau, nusisukau kažką kitą pažiūrėti ar pinigus susiskaityti, ar turiu užtektinai, žiūriu, kažkoks tipelis paėmė ir pradėjo vartyt. Sako, man jau šalta galvoj, kad jis tik nenupirktų! Bet, sako, tas pavartė ir padėjo.“

K. Varnelis dar apie 1 000 leidinių įsigijo iš O. Jakubėnienės jau po V. Daumanto mirties. Šiandien šios knygos saugomos Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje.

Piranesi, Giovanni Battista. Vedute di Roma disegnate ed incise da Giambattista Piranesi, architetto Veneziano. T. I. Rome, 1776. Knyga saugoma Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje. Šiuo metu eksponuojama parodoje „Prisiekęs“ | Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotr.

Paroda „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) veiks iki 2026 m. birželio 28 dienos.

Kuratoriai: dr. Vykintas Vaitkevičius, dr. Edita Korzonaitė, Vaida Sirvydaitė. Partneriai: Kauno technologijos universiteto biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus. Informacinis partneris: LRT. Parodą finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.