Šį savaitgalį, gegužės 9–10 d., tūkstančiai lankytojų plūstels į Burbiškio dvare rengiamą Tulpių žydėjimo šventę. Jubiliejinį, 25-ąjį kartą, Radviliškio rajone vyksiantis renginys seniai išaugo iki dviejų dienų festivalio, kuriame ne tik grožimasi rekordiška tulpių įvairove, bet ir susipažįstama su dvarų kultūra, istorija, menu, muzika.
Festivalį organizuojančio Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio vadovė Laura Prascevičiūtė sako, kad šventei pradėta rengtis nuo praėjusių metų gruodžio. Darbų yra daug – metų metus puoselėjamą milžinišką dvaro gėlyną reikia tręšti, saugoti nuo pavasarinių šalnų, svogūnėlius sugraužiančių pelių.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Tulpių žydėjimo festivalis Burbiškio dvare rengiamas jau 25 kartą, o šiemet jam ypač palankūs orai, leidę pražysti daugumai žiedų.
- Šventės lankytojai galės gėrėtis ne tik įspūdingu 573 veislių tulpių gėlynu, bet ir mėgautis gausia festivalio pramogine programa.
- Burbiškio dvaro menės sovietmečiu buvo paverstos kolūkiečių butais, o kituose pastatuose įkurdintos veislinės kiaulės.
- Lenkijoje gyvenęs didikų palikuonis A. Baženskis 1992 m. padovanojo šį dvarą Radviliškio rajono savivaldybei, o pats po mirties pageidavo sugrįžti į protėvių žemę.
Pražydo dauguma tulpių
Šiemet lankytojai nuo tarpukario nesikeičiančiame gėlyne vėl išvys rekordiškai daug tulpių veislių. Lyginti su praėjusiais metais, šiemetinė kolekcija pasipildė bent 60 naujienų, tad bus galima pasigėrėti jau net 573 veislių tulpėmis.
L. Prascevičiūtė šypsosi, kad darbas dar net neįpusėtas, nes pasaulyje priskaičiuojama apie 3 tūkstančiai tulpių veislių. Tiesa, savo kolekcijoje dvaras turi ir ypač retų egzempliorių.
Lietuviams labai smalsu išvysti, kaip atrodo olandų gėlininkų Prezidento Valdo Adamkaus velionės žmonos garbei sukurti žiedai ‚Alma Adamkienė‘ ar greta augančios tulpės ‚Gintarinė Lietuva‘. Tuo tarpu svečiams iš Latvijos norisi pamatyti jų šaliai skirtas ‚Rigas Barikades‘ gėles.
„Šiemet labai pasisekė – oras buvo išskirtinai palankus mūsų šventei. Prieš festivalį buvo sušilę, todėl išsiskleidė ir vėlyvesniųjų tulpių žiedai, – džiaugėsi muziejaus direktorė. – Iki gegužės 17-osios kasdien dirbsime ilgiau, todėl pasigrožėti galės ir vėlyvesni lankytojai.“
Sukvietė garsenybių būrį
Šeštadienį oficialus atidarymas įvyks 13 valandą. Po sveikinimų aktorius Leonardas Pabedonoscevas į sceną kvies muzikos garsenybes, kurių sukviestas visas būrys.
Šventėje koncertuos operos solistas Egidijus Bavikinas, dainininkė Evelina Sašenko ir pučiamųjų sekstetas „Brass Bravo“ su programa „Auksinės Stasio Povilaičio dainos“. Vėliau gros 30-metį scenoje mininti grupė „Biplan“, dainininkas Justinas Jarutis su grupe. Vakarą užbaigs dainininkė GJan su grupe.
Antrąją festivalio dieną, sekmadienį, lankytojai dvaro parke galės paklausyti dar vienos įžymybės Alinos Orlovos koncerto.
Pramogos – visai šeimai
Be pagrindinės scenos, lankytojų laukia ir daugiau pramogų. Vaikščiodami po senovinį dvaro parką jie galės sutikti istorinių veikėjų, išvysti trumpų vaidinimų.
Vidiniame rūmų kieme skambės senųjų muzikos instrumentų muzika. Su senoviniais šokiais ir kostiumais supažindins istorinio šokio trupės.
Dvaro erdvėse bus galima pasisveikinti su istorinėmis asmenybėmis – dr. Daivos Steponavičienės atkurtais XVI a. kostiumais vilkinčius Barborą Radvilaitę, Žygimantą Augustą, Boną Sforcą su palyda.
Mažieji lankytojai turės progą pasisveikinti su pasakų personažais – kalbančia Žąsimi, gražiausiojo pasaulyje titulą turinčiu Paršeliu bei visiems saugumą garantuojančiu Šuneliu.
Prie Vytauto Didžiojo paminklo senovine technika dirbs ir svečius įsiamžinti kvies dvaro fotografai, o parke bus galima užsisakyti dailininkų trijulės piešiamų šaržų.
Rūmų verandoje gros kolekcininko Klemento Sakalausko surinkti prieš šimtmetį pagaminti ir dar senesni gramofonai, patefonai, muzikinės dėžutės.
Dvaro ledainėje vyks paveikslų, karietinėje – keramikos darbų parodos. Šalia karietinės pastato stovės tarpukario automobilių gamintojų šedevrai, o apie juos įvairių istorijų papasakos šeimininkai.
Sode laukiami azartiški lankytojai – čia rengiama 12 lauko žaidimų.
Apgyvendino veislines kiaules
Neoklasicizmo epochos stiliumi statytas Burbiškio dvaras su peizažinio stiliaus parku lankytojus džiugina daugiau kaip 160 metų. Pavadinimas kildinamas iš dvarininkų Burbų, kurių pavardė tapo ir vietovės pavadinimu.
Dabartiniai rūmai yra tokie, kokiais tapo po 1853 m. liepos 4 d. baigtos rekonstrukcijos. Tuo metu dvaras jau priklausė bajorams Baženskiams, valdžiusiems jį nuo 1817 m. iki pat 1940 m. okupacijos.
Iki šių dienų išsaugota oficina, svečių namas, ledainė, vaikų namelis, virtuvė, arklidė, svirnas, tvartas, sodininko namas su oranžerijos likučiais. Dvaras turi didžiulį 28 ha parką, kurio viduryje – 3 ha tvenkinys su 15 salų, 11 tiltų ir tiltelių.
Pasibaigus karui, sovietai nuniokojo dvarą. Rūmų sales pavertė kolūkiečių butais, o kituose pastatuose įkurdino veislines kiaules. Neprižiūrimas dvaras greitai neteko pirminio žavesio – apaugo menkaverčiais krūmais, medžiais, sunyko takai, bet pavyko išsaugoti nepažeistą tvenkinių sistemą.
Išpildė geradario valią
Atgimimas prasidėjo 1981 m., kai paminklosaugininkui Egidijui Prascevičiui su bendražygiais pavyko įtikinti Radviliškio rajono valdžią, kad reiktų atgaivinti unikalų kompleksą.
Netikėtai pritarimo sulaukęs paminklosaugininkas ėmė tvarkyti dvarą, išgelbėjo nuo vandalų galutinio suniokojimo.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, E. Prascevičius tęsė darbus. Lenkijoje buvo surastas dvarininkų palikuonis Adomas Baženskis, kuris 1992 m. paveldėtą turtą padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei.
Protėvių dvarą padovanojęs didikas vis atvykdavo pats pailsėti, pasigėrėti, kaip atgimsta pastatai, parkas. Didikas paprašė, kad po mirties galėtų sugrįžti į Lietuvą. Jo valia buvo išpildyta – 2008 m. didikas palaidotas greta proprosenelių Dambavos bažnyčios šventoriuje.
Dvarą išgelbėjusio paminklosaugininko E. Prascevičiaus iniciatyva čia buvo atkurtas autentiškas tarpukario gėlynas ir pradėtos rengti Tulpių žydėjimo šventės. Dabar festivaliu rūpinasi iš tėvo vadovavimą muziejui perėmusi L. Prascevičiūtė.
