„Net galva pradeda svaigti nuo to dvoko, kai būni visiškai šalia grybo“, – įspūdžiais iš ekspedicijos po mišką, kur pauostė poniabudę, dalijasi gamtininkas Marius Čepulis. Jis sako, kad musmirę primenanti žvynabūdė jam yra pats skaniausias grybas iš visų.
Plačiau – vaizdo įraše.
Žvynabūdė – gardžiausias grybas
M. Čepulis teigia, kad ne visos musmirės yra nuodingos. Kelios musmirių rūšys yra valgomos, bet jos nėra tokios maistingos, jog vertėtų rinkti. Pasak jo, perlaužus rausvosios musmirės kotą ir kepurėlę matosi rausvos skylės.
„Gerai nežinant ir neįsitikinus 100 procentu, rinkti tikrai nerekomenduoju“, – akcentuoja LRT TELEVIZIJOS laidos „Gamtininko užrašai“ vedėjas.
Jis primena, jog paprastoji musmirė yra nuodinga – šis grybas turi raudoną kepurėlę ir baltus taškučius. Gamtininką grybai žavi savo formomis, spalvomis ir kvapais, bet labiausiai – bendravimu su augalais.
Miške galime aptikti ne tik fantastiškai atrodančių, bet ir valgomų grybų. M. Čepuliui pats skaniausias grybas yra žvynabūdė, kuri iš išorės primena musmirę.
„Skėtinė žvynabūdė yra pati skaniausia. Išmokus ją atpažinti, tikrai patariu rinkti. (...) Dėl skonio nesiginčijama, bet man [šis grybas] kvepia tikrai skaniau, negu baravykas. Žvynabūdės kvapas daug malonesnis“, – pabrėžia gamtininkas.
Poniabudė dvokia taip, jog sunku išbūti
Anot M. Čepulio, vasarą miške pasklinda keistas dvokas. Poniabudė skleisdama smarvę vilioja vabzdžius, jog šie išplatintų sporas.
„Būti šalia to grybo buvo nebaisiai faina, nes dvokia, tikrai dvokia. [Sunku] ilgai išbūti – net galva pradeda svaigti nuo to dvoko, kai būni visiškai šalia grybo (...) Kaip paimtum ką tik suirusį lavoną ir jį uostytum“, – įspūdžiais dalijasi jis.
Gamtininkas mėgsta valgyti pievoje aptiktus pievagrybius, mat šie yra skanūs ir sotūs.
„Pievagrybiai yra labai plati grybų grupė. Jų yra daug ir visokių. Pievagrybiai, kurie auginami žmogaus tuose šiltnamiuose, patalpose yra lygiai tokie patys, kurie auga kieme, pievose“, – kalba M. Čepulis.
Kai kurie pievagrybiai yra nuodingi, o šitai išduoda pageltęs grybo kotas. Pievose auga daugiau įspūdingų ir keistų grybų. Pavyzdžiui, Estijoje buvo surastas grybas, kurio skersmuo yra beveik 2 metrai, aukštis – beveik pusė metro, o svoris 16 kilogramų.
„Didžioji langermanija išaugina trilijonus sporų. Nebe milijonus, ne šimtus tūkstančius, trilijonus sporų. Paskui tas grybas suplyšta ir paskleidžia [sporas] po visą pasaulį. Kažkas paskaičiavo, kad, jeigu visos to grybo sporos sudygtų – per tris metus padengtų visą žemės rutulį metro sluoksnio kukurdvelkiais. Viskas iš vieno grybo, o jeigu visų grybų visos sporos sudygtų? Mes paskęstume grybuose“, – pasakoja M. Čepulis.
Gamtininkas atkreipia dėmesį, jog grybai auga ne dėl žmonių. Be grybienos nebūtų ir miško, mat kiekvienas miško augalas bendrauja tarpusavyje, padedant grybienai, perduoda maisto medžiagas ir informaciją.
Parengė Emilis Jakštys
