Prestižinę Venecijos šiuolaikinio meno bienalę šiemet temdo ginčai dėl Rusijos ir Izraelio dalyvavimo. Nuo pat išankstinių peržiūrų dienų rengiami protestai, o penktadienį dalis kultūros darbuotojų renginyje paskelbė streiką.
61-ąją Venecijos bienalę kaip niekada anksčiau lydi kontroversijos. Sprendimas leisti dalyvauti Rusijai ir Izraeliui sukėlė tarptautinę kritiką, dalis kultūros lauko atstovų ir institucijų išreiškė nepritarimą. Dėl šios situacijos, likus kelioms dienoms iki oficialios bienalės pradžios gegužės 9-ąją, atsistatydino žiuri. Todėl tradiciniai apdovanojimai – „Auksinis liūtas“ ir specialieji paminėjimai – atidarymo metu nebus įteikti.
Tarp Venecijos kanalų – Baltijos kelias
Šiemet pirmąkart po plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vėl atidarė savo paviljoną Venecijos bienalėje. Dar kovą 22 Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, kultūros bei užsienio reikalų ministrai pareikalavo uždrausti Rusijai dalyvauti renginyje. Baltijos šalių paviljonų komisarai taip pat dar prieš prasidedant parodai pareiškė protestą ir parašė bendrą kreipimąsi į bienalės vadovybę.
Taip pat skaitykite
Pirmąją išankstinių peržiūrų dieną, trečiadienį, Lietuva, Latvija ir Estija surengė bendrą akciją – inicijavo solidarumo eiseną, skirtą Ukrainos kultūros bei menininkų palaikymui. Jos metu aidėjo šūkis „Mirtis Venecijoje! Rusija – namo!“ (angl. Death in Venice. Russia Go Home).
„Šitaip tarsi rezonavo Baltijos kelias, kai, gindami savo šalis nuo tos pačios Rusijos, susikibome rankomis. Geriau už Baltijos kraštus tikrai niekas nežino šitos grėsmės ir niekas nesupranta, kaip svarbu palaikyti Ukrainą šiandien“, – Venecijoje kalbėjo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Baltijos šalių protesto simboliais tapo Ukrainos vėliavos spalvų lipdukas su užrašu „110 menininkų pakviesti į bienalę, 346 menininkai nužudyti Rusijos“ ir menininko Krišo Salmanio sukurtas dizainas. Jis nugulė ant dalyvių ir lankytojų drabužių, aksesuarų, vėliavų, plakatų.
Kaip teigia kūrėjai, čia bienalės logotipas virsta politine žinute – bangų motyvas transformuojasi į Kremliaus sieną, išryškindamas Venecijos nuolankumą Rusijai ir Europos vienybės idėjų išdavystę. Šiame kontekste raudona spalva bienalės emblemoje įgyja visiškai kitą prasmę. Ji tampa priminimu apie kraują, smurtą ir kainą, kurią moka tie, kurių realybę šis institucinis „neutralumas“ nusprendžia ignoruoti. Sukurtas dizainas taip pat yra nuoroda į puikiai žinomą Thomo Manno literatūrinį kūrinį „Mirtis Venecijoje“, pasakojantį apie vertybių ir laikmečio žlugimą.
Pasipuošę šiais simboliais svečiai rinkosi į penktadienį vykusį oficialų Latvijos paviljono atidarymą.
„Turime pripažinti, kad menas niekada nėra neutralus ir negali būti naudojamas kaip diplomatinė agresijos priedanga“, – renginyje Rygos mero Viesturo Kleinbergo žodį perdavė jo atstovas.
Paviljoną sudrebino „Pussy Riot“ ir FEMEN
„Velniop Rusiją“, „menas pasirodymui, po juo – kapai“, „Rusijos menas yra kraujas“ – tokius šūkius skanduodami protestuotojai trečiadienį ryte užblokavo prieigą prie Rusijos paviljono. Rožinių, mėlynų ir geltonų dūmų debesyje paskendusią akciją surengė feministinės grupės „Pussy Riot“ ir FEMEN. Italijos policija užblokavo įėjimą į teritoriją, nes protestas apie 30 minučių faktiškai blokavo ginčijamą Rusijos sugrįžimą į bienalę.
Po protesto „Pussy Riot“ įkūrėja Nadežda Tolokonikova socialiniame tinkle „Instagram“ antrino minčiai, kad menas niekada nėra neutralus.
„Rusija kariauja su tuo, ką ji vadina „kolektyviniais Vakarais“ – tai ne kartą kartojo [Vladimiras] Putinas ir jo propagandos mašina. Man keista, kad Europa vis dar atveria duris Rusijos propagandai, kurią simbolizuoja šis paviljonas“, – sakė N. Tolokonikova.
Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija dalyvauja su nacionaliniu paviljonu, o palikę šalį opozicionieriai menininkai, kritikuojantys Rusiją, nėra pakviesti.
Protesto meno kolektyvas „Pussy Riot“ susibūrė 2011 metais ir išpopuliarėjo, rengdamas neautorizuotus, provokuojančius pankroko pasirodymus viešose vietose. Jų kūrinių temos apima feminizmą, LGBT teises ir opoziciją V. Putinui. Šiandien kolektyvas „Pussy Riot“ ir jų rožinės kaukės yra tapę pasipriešinimo V. Putinui simboliu, o vienas svarbiausių grupės narių tikslų – remti Ukrainą.
Tuo tarpu radikalių feminisčių grupę FEMEN 2008 metais įkūrė ukrainietės, siekusios kovoti su seksizmu, smurtu artimoje aplinkoje ir kitomis problemomis. Grupės narių skiriamieji ženklai – nuogos krūtinės, išdažytos šūkiais, ir galvas puošiantys gėlių vainikai.
Kritika dėl Rusijos dalyvavimo skamba ir iš įvairių šalių politikų – nuo Baltijos šalių iki pačios Italijos. Šalies premjerė Georgia Meloni pareiškė, kad Rusijai neturėtų būti suteiktas matomumas, kai ši toliau tęsia karą ir žudo žmones Ukrainoje, o kultūros ministras Alessandro Giuli, nuo pat pradžių pabrėžęs Italijos vyriausybės nepritarimą Rusijos įtraukimui, į Veneciją nevyko. Savo ruožtu Europos Komisija pranešė ketinanti „sustabdyti arba nutraukti“ 2 milijonų eurų dotaciją bienalei, skirtą trejiems metams.
Vis dėlto paskelbta, kad Rusijos paviljonas nebus atviras visus šešis mėnesius. Jį aplankyti buvo galima tik išankstinių peržiūrų metu, iki oficialaus bienalės atidarymo. Likusį laiką ant paviljono sienų bus rodomos projekcijos, pro langus skambės gyva muzika.
Bienalę sukaustė streikas
Dėl nepasitenkinimo Izraelio dalyvavimu penktadienį buvo paskelbtas 24 valandų streikas. Dalis kultūros darbuotojų taip išreiškė solidarumą su Palestina. Kai kurie paviljonai neveikė visai, kiti nusprendė laikinai išjungti instaliacijas, iškelti Palestinos vėliavas ar plakatus su užrašais „Palestina – pasaulio ateitis“ ir „Mes palaikome Palestiną“. Streiką vainikavo penktadienio popietę vykęs protestas, organizuotas aljanso „Menas, o ne genocidas“ (angl. Art Not Genocide Alliance, ANGA)
„Esame čia, nes privalome pasipriešinti genocidui ir jo meniniam išraiškos būdui čia, Venecijos bienalėje“, – susirinkusiai miniai kalbėjo protesto lyderis.
Kaip anksčiau šią savaitę LRT RADIJUI teigė šiuolaikinio meno rinkos ekspertė Justė Jonutytė, tarptautinės meno parodos vis dažniau tampa protestų ir politinio nepasitenkinimo sūkuriu.
„Pastaraisiais metais vyksta ne tik Rusijos, bet ir Izraelio paviljonų blokados. Tai nėra naujiena, nauja galbūt tai, kad yra pasiektas aukštesnis pasipriešinimo lygis. Prieš ketverius metus prie stendo susirinkdavo keliasdešimt žmonių, šiais metais laukia masiniai protestai“, – tikina J. Jonutytė.
Portalas LRT.lt primena, kad Venecijos bienalės žiuri nariai pasitraukė praėjus savaitei po savo pareiškimo, kad atims teisę į apdovanojimus toms šalims, kurių lyderiams Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderius dėl karo nusikaltimų. Tai apima Rusiją ir Izraelį. Dėl žiuri atsistatydinimo organizatoriai perkėlė apdovanojimų ceremoniją į lapkričio 22-ąją, paskutinę parodos dieną. Bienalė pranešė, kad įteiks du apdovanojimus, už kuriuos galės balsuoti lankytojai, o vieną iš jų galės laimėti bet kuris nacionalinis dalyvis.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
