Dauguma mūsų į ėjimą žvelgiame pragmatiškai: „reikia nueiti 10 000 žingsnių“, „reikia sudeginti kalorijas“, „reikia pravėdinti galvą“. O ar kada susimąstėte, kad jūsų akys pasivaikščiojimo metu „valgo“? Ir nuo to, kokį „spalvų meniu“ joms patiekiame, tiesiogiai priklauso emocinė būsena. Štai keli faktai apie pasivaikščiojimų gamtoje naudą, rašoma „Toyota ėjimo“ organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Miesto architektūra mus spaudžia aštriais kampais ir dažniausiai pilkais šviesiais atspalviais. Psichologiškai pilka spalva yra neutrali, tačiau ilgainiui ji tampa „slopinančia“. Smegenys mieste dirba viršvalandžius, nes joms tenka nuolat fokusuotis į dirbtines, tiesias linijas.
Gamtoje priešingai – čia dominuoja fraktalai, tai yra, pasikartojančios, bet ne identiškos formos: medžių lajos, samanų raštai. Žiūrėjimas į natūralią žalumą sukelia vadinamąją „švelnaus susižavėjimo“ būseną. Tai momentas, kai jūsų smegenų „procesorius“ atsipalaiduoja, nes jam nereikia nieko analizuoti ar spręsti.
Įdomus faktas – raudona spalva mieste ir gamtoje siunčia skirtingus cheminius signalus jūsų kūnui. Mieste raudona reiškia „stok“, „pavojus“, „pirk“, „nuolaida“. Tai spalva-imperatyvas, kuri aktyvuoja streso hormoną kortizolį. Tuo tarpu gamtoje raudonas rudeninis lapas ar šermukšnio uoga veikia kaip smalsumo dirgiklis. Ji neturi prievartos fono, todėl aktyvuoja jūsų smegenų atpildo sistemą be jokio streso.
Modernūs stikliniai dangoraižiai, nors ir atspindi dangų, nesuteikia tokios ramybės jausmo kaip pats dangus. Mieste mėlyna spalva dažnai yra fragmentuota, šalta ir primena ekranų šviesą, kuri trikdo mūsų vidinį biologinį laikrodį.
Ėjimas atviroje erdvėje, kurioje dominuoja natūralus dangaus ar vandens telkinio mėlynumas, „Blue Mind“ efektu. Jis mažina širdies ritmą ir skatina dopamino gamybą. Jei jaučiatės „užstrigę“ darbuose, jūsų akims reikia ne monitoriaus, o horizonto mėlynumo.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia apleisti miestą ir kraustytis gyventi į mišką, bet žinant apie gamtos galią galima labiau subalansuoti savo kasdienybę. „Sprendimas čia paprastas, paklauskite savęs: ko šiandien reikia mano smegenims? Jei jaučiatės sudirgę ir pervargę – rinkitės „žaliąjį receptą“. Miškas, parkas ar slėnis padės nervų sistemai nusiraminti. Jei jaučiatės apatiški ir trūksta energijos – eikite į miesto šurmulį. Spalvų dinamika, žmonių aprangos detalės ir architektūrinis judesys veiks kaip vizualinis kofeinas, kuris padės „pabusti“. Na, o mūsų trasose bus galima „paragauti” ir miesto, ir gamtos“, – sako „Toyota ėjimo“ organizatoriai.
Šio ėjimo dalyviai susitinka jau gegužės 17-ąją Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje. Dalyviai vėl galės pasirinkti jėgas ir nuotaiką atitinkančią trasą. 5 km trasa – lengvas pasivaikščiojimas šeimoms su mažyliais ir tiems, kurie nori pasimėgauti sekmadienio ramybe. Trasa pritaikyta ir neįgaliesiems. 10 km trasa – aukso viduriukas ieškantiems balanso tarp aktyvumo ir pažinimo. 25 km trasa – ištvermės treniruotė, subalansuota pasiruošusiems įveikti solidų atstumą įdomiausiais Vilniaus takais.
Tai jau jubiliejinis, 10-asis, ėjimas, kuris finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
