Vieta, kur ilsisi protas ir sulėtėja gyvenimo tempas, – taip savo naujus namus apibūdina pianistė Ieva Dūdaitė-Radžiūnė. Jai imponuoja skandinaviškas požiūris, kai aplinkoje dominuoja natūralios medžiagos ir daug paprastumo. „Netgi vienas taksistas, kol laukė grynųjų pinigų, pasakė, kad čia pailsėjo jo galva. Tai aš negalėjau patikėti, kad taksistas, kuris mane atvežė ir trumpam užsuko į namus, spėjo tai pajusti“, – LRT PLIUS laidoje „Veranda“ pasakoja pianistė.
Pianistė I. Dūdaitė-Radžiūnė sostinės pašonėje, naujoje Akmenvilio gyvenvietėje, praveria savo svajonių namų duris. Šią nuosavų namų gyvenvietę Ieva su vyru atrado ir įsimylėjo per koronaviruso pandemiją.
„[...] Mums labai patiko gyvenvietės idėja, nes pats namas skandinaviško stiliaus, daug skalūnų apdailos ir vyrauja natūralus medis. O mūsų svajonių namuose žinojome, kad norime jaustis kaip kurortiniame kalnų namelyje. Tai su dizainere tą vis dar darome, dar vis procese. Norime, kad atvažiavus į namus būtų gera, kaip kalnuose. [...] Juk kalnuose mūsų mintys prapūstos, vėjas išpučia galvą, nėra problemų, nėra streso, laikas teka lėčiau ir visa gamtos didybė man atsiskleidžia būtent būnant kalnuose“, – sako namų šeimininkė I. Dūdaitė-Radžiūnė.
Trijų asmenų Ievos šeima prieš tai gyveno 35 kvadratinių metrų bute Ozo parke. Kai gimė dukra, pasakoja namų šeimininkė, pora pajuto, kad erdvės iš tikrųjų norėtųsi daugiau.
„Mes žinojome, kad norime didelės šeimos, vaikų, o ir esame aukštaūgiai. Mano vyras ypatingai – du metrai ir du centimetrai. Įsivaizduokit, koks yra gyvenimo būdas – visą savo gyvenimą jis eidamas pro duris turi palenkti galvą, – pasakoja pianistė. – Tai mes žinojome, kad norėsim šiek tiek aukštesnių lubų, mūsų durys bus nestandartinės. Jos tokios ir yra – du metrai ir 30 cm. Norėjome, kad bent savo namuose vyras pajaustų komfortą, galėtų jaustis atsipalaidavęs.“
Du namo aukštus pora norėjo sujungti išskirtiniais laiptais. Pasak Ievos, jei kas name yra prabangesnio, tai, visų pirma, mediniai laiptai.
„Mes žinojome, kad jie turi būti natūralaus medžio. Mums tai buvo labai svarbu. Aišku, stiklo ir metalo detalės suteikia tokio minimalizmo, modernumo, žemės spalvos. Mes norėjom tos kombinacijos, kad tai nebūtų klasikiniai laiptai, bet pakopos – būtinai medinės. Man labai imponuoja tai, kad jie tiesiog limpa prie pėdų – tu jais lipi ir jauti, kad pakopos aukštis ir maršas laiptų yra tiesiog labai patogus. Jais lengva lipti. Man visą laiką labai svarbu yra kokybė ir patogumas. Tai – pirmoje vietoje, o tik paskui estetika ir grožis. Taip, tai irgi yra labai svarbu mūsų šeimai, bet visų pirma praktiškumas“, – dėsto namus Akmenvilio gyvenvietėje aprodanti šeimininkė.
Persikėlusi į naujus namus, Ieva sulaukė mamos klausimo: „Ką daryti su tavo senąja „Ryga“?“ Muzikantė sako, kad vaikystės pianino nė už ką nenorėjusi sunaikinti.
„Mano pianinas stovėjo Kaune, pas tėvelius. Na ir aišku, mama sako: „Tu nesijaudink, mes galim utilizuoti tą instrumentą ar kažkam padovanoti.“ Aš sakau: „Mama, jokiu būdu! Juk tu irgi su juo užaugai.“ Jis buvo pirktas mano mamai, kai ji buvo maždaug ketvirtoje klasėje, lankė muzikos mokyklą, – pasakoja Mastrichto ir Karlsruhės konservatorijose mokslus baigusi pianistė. – Ji grojo, aš grojau juo didžiąją vaikystės dalį.
O dabar klavišus liečia ir mano dukrytė Marija. Bet tas sovietinis lakas labai nederėjo mūsų interjere, tai aš konsultavausi su specialistais, pradėjau domėtis, kaip galima restauruoti jau lakuotus ir dažytus baldus. Atradau labai gerą meistrę, kuri tuo užsiima ir pati yra restauravusi penkis pianinus. Ji pasiūlė man dažus ir aš pati savo rankomis per du savaitgalius restauravau tą senąją „Rygą“.
Ieva itin mėgsta naujųjų namų aurą. Pasak jos, ir atvykę svečiai patikina, kad „čia ilsisi protas, mintys ir galva“.
„Netgi vienas taksistas, kol laukė grynųjų pinigų, pasakė, kad čia pailsėjo jo galva. Tai aš negalėjau patikėti, kad taksistas, kuris mane atvežė ir trumpam užsuko į namus, spėjo tai pajusti. Turėti ramybės oazę savo namuose, manau, nėra duotybė – tai yra labai didelis dalykas ir mes susikūrėme tai savo labai sunkiu darbu. [...] Ką mes pastebime su vyru, tai jeigu mes būtume atvažiavę į namą, kur viskas būtų buvę išbaigta iki detalių, tai nemanau, kad būtume įvertinę kiekvieną šviestuvą, kiekvieną spintelę, kiekvieną paveikslą, kiekvieną detalę.
O dabar, kai daiktai atsiranda po truputį, mes jaučiame, kad pasimėgaujame. Tarkim, kai atvažiavo mūsų naujosios itališkos sofos, mes darėme atsisveikinimo su senaisiais baldais vakarą. Labai sentimentalu, bet tu išjauti kiekvieną tą akimirką. Esi daug dėkingesnis. Man gera ta kiekviena detale džiaugtis ir žinot, kad tai yra mūsų šeimos bendras pasiekimas“, – sako savo namų duris laidai „Veranda“ pravėrusi pianistė I. Dūdaitė-Radžiūnė.
Visas reportažas apie pianistės I. Dūdaitės-Radžiūnės namus – LRT PLIUS laidos „Veranda“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
