Garbaus amžiaus šilų dzūkės jaunystėje bemaž viską pačios pasigamindavo. Vos ištekėjusi Antanina pasisiuvo sijoną, kurį nešioja iki dabar. O kur dar gausybė išaustų audinių, užklotų. Vis dėlto šiandien audžiančią moterį surasti būtų sunku, o senolių tradicijos nėra saugomos. Tą supratęs, šiliniu dzūku save pristatantis Mindaugas Rasimavičius kartu su bendramintėmis, LRT TELEVIZIJAI sako ėmęsis iniciatyvos įamžinti audimo amatą, kad šis visai nenueitų užmarštin.
Kūrybinė komanda vargiai suskaičiuoja valandas, kiek jų teko praleisti Dzūkijoje, Varėnos rajone, kur dvi guvios senolės dalijosi žiniomis apie tradicinį audimo amatą. Viskas buvo filmuojama, o vėliau virto dokumentiniais-edukaciniais filmais, kurie dabar publikuojami „Parėdzymai“ socialinių tinklų paskyroje.
Idėja įamžinti Dzūkijos audimo tradicijas ir audėjas prieš kelerius metus kilo Eglei Kašėtienei bei Ramintai Beržanskytei.
Anksčiau audė kone kiekviena kaimo moteris, sako projekto koordinatorė, audimo konsultantė R. Beržanskytė. Pasak jos, dabar audžiančiųjų beveik visai neliko, tad norima išsaugoti šia lietuvišką, šilinių dzūkų, tradiciją.
„Pamatėme, kad beveik visos močiutės jau nebeaudžia ir, negana to, nieko neišmokino austi. O taip atsitiko dėl to, kad jų giminaitėms ar dukroms audimas tapo nebeaktualus. Taigi, pamatėme, kad nyksta ši tradicija ir, kad reikia su tuo kažką daryti“, – iniciatyvos priežastis išsaugoti audimo tradiciją dėsto R. Beržanskytė.
Platforma „Parėdzymai“ veikia socialiniuose tinkluose. Tai bendras Ramintos, Eglės ir Mindaugo kūrinys. Jos tikslas – išsaugoti, įamžinti, perduoti ateinančioms kartoms nykstančią šilinių dzūkų audimo tradiciją.
„Tame regione, iš kurio aš esu, tai ten žmonės buvo priverstinai iškelti į miestelius, kolūkius. Jie jau visaip kitaip gyveno. O į Dzūkiją visokios naujovės vėliau ateidavo, – pasakoja projekto koordinatorė. – Ten yra išlikę ganėtinai daug tų senųjų, archajiškų papročių, gyvenimo būdų. Tad ir audimas ten išliko ilgiausiai. Dar prieš dešimt metų bene kiekviename Dzūkijos kaimelyje buvo bent kelios audėjos.“
Varėnos rajone audimo tradiciją perima jaunas vyras – botanikos mokslų daktaras Mindaugas Rasimavičius. Kaimo vaiku save vadinantis audėjas visų pirma atkreipia dėmesį į Dzūkijos regiono detalesnį etnografinį susiskirstymą.
„Dzūkijos regionas, patys dzūkai, jei taip dzūkiškai pasakyti, tai skirstomas į šilinius, grumcinius ir panemunių dzūkus. Šiliniai – pacys biedniausi, bo ant piesko gyvena. Grumciniai – nu jau toki visai bagoci, bo žemės geros, visa gerai auga, ty daugiausia kolūkių buvo. Na o panemunių (dzūkai – LRT.lt) irgi gyvena visai neblogai, bo visada prie Nemuno – žuvies yra, vandens yra ir viskas ty jiems gerai“, – dzūkiškai vietos gyventojus skirsto Varėnos rajone gimęs ir užaugęs jaunas vyras.
Mindaugas save pristato kaip šilinį dzūką. Audimas jam nebuvo svetimas. Dar būdamas vaikas stebėdavo savo močiutę, palinkusią virš audimo staklių, besidarbuojančią, neretai pats jai padėdavo.
„Man visa tai (audimo procesas – LRT.lt) buvo matyta, – sako jaunasis audėjas. – Buvo toks slaptas noras pačiam pabandyti, išmėginti, suprasti, kaip realiai veikia ta sistema, – kaip iš tokio nekalto daikto, tokios nedidelės struktūros kaip siūlas, mes galime pagaminti tokią sudėtingą struktūrą kaip audinį, ir kaip ta sistema veikia.“
Pernai metais komanda įgyvendino projektą, kai audimo amato mokėsi iš vyresnių audėjų. Žinias iš vyresniųjų perimti suskato Mindaugas, o pamokos, atsiminimai, patarimai, technikos subtilybės buvo fiksuojamos mokomuosiuose filmuose. Sava patirtimi pasidalyti sutiko dvi audėjos iš Varėnos rajono.
„Antanina Nadzeikienė yra mano kaimynė. Ji yra viena geriausių mūsų kaimo audėjų. Aš pats puikiai prisimenu, kaip vaikystėje mes su močiute eidavome pas ją, močiutė kažko klausinėdavo, konsultuodavosi, arba ji ateidavo pas mus ir jos aptardavo įvairias audimo problemas, įvairius su tuo susijusius aspektus aiškindavosi. Tai viskas natūraliai vyko. Aš su Antanina pašnekėjau, paklausiau, ar ji norėtų, ar sutiktų. Ji apsiėmė ir paaiškinti, ir pamokinti“, – džiaugiasi projekto iniciatorius M. Rasimavičius.
Antanina ne tik pati sutiko pasidalinti savo audimo patirtimi, bet dar ir rekomendavo kitame kaime gyvenančią Oną Mortūnienę. Taip vienas po kito gimė edukaciniai-dokumentiniai filmai, kuriuos dabar galima rasti „Parėdzymų“ socialiniuose tinkluose.
„Filmuose turėjome kelis tikslus, – sako projekto koordinatorė, audimo konsultantė R. Beržanskytė. – Norėjome, kad tai būtų įamžinta pati tradicija, žodžiai, kad būtų dzūkų šnekta, kad būtų įamžinti ir močiučių pasakojimai, ir prisiminimai, ir tuo pačiu tai turėjo būti aiškūs mokomieji filmai, kad žmonės žiūrėdami ne tik klausytų močiučių, bet kad jie ir suprastų.“
Įgyvendinant projektą, atvirauja jo sumanytojai, atsiskleidė šiuolaikinės ir senosios kartos gyvenimo skirtumai, įpročiai, požiūris. Šilinių dzūkų senolės, regis, pačios tos nežinodamos, gyvena tvaraus ir ekologiško gyvenimo principais, kurie pastaraisiais metais sulaukia dėmesio ir tarp jaunimo. Vis dėlto, pripažįsta dzūkas, retas, kas geba pats pasigaminti jam reikiamą daiktą, jį vertinti ir puoselėti.
„Kai atėjau į svečius pas Antaniną, žiūriu ji su sijonu tokiu, sakau, gal dar senoviniu kokiu? Ai, sako, dar gi mano pačios. Klausiu: kaip tai? Na tai va, sako, dar kai auginome linus, mano pačios linai auginti, verpti, dažyti, austi ir siūti. Tai buvo jos gilioje jaunystėje, ji buvo dar tik ištekėjusi, dar nebuvo vaikų susilaukusi. Ir ji tą patį rūbą nešioja ir dabar.
Ji patikina, kad jai jis yra geras, patogus, patinka ir yra nesunešiojamas. Ir tu tik tada suvoki, kad mums yra toli gražu iki tokio suvokimo, kad tą patį daiktą, rūbą galime naudoti įvairiai ir labai ilgai. Ir tu visai kitaip jauti jo vertę, kai pats jį padarai“, – senolių tvariu gyvenimo būdu žavisi bene vienintelis audėjas-vyras Varėnos rajone Mindaugas Rasimavičius.
Platformoje „Parėdzymai“ publikuota dar ne visa filmuota medžiaga. Jos užteks dar keliems būsimiems filmukams. O patirtis buvo tokia įkvepianti, kad kūrybinė komanda jau svarsto apie naujus, būsimus projektus.
Reportažą apie siekį išsaugoti nykstančią šilinių dzūkų audimo tradiciją žiūrėkite LRT mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
