Mokslų daktarė Gabija Laubner-Sakalauskienė kartu su vyru aktoriumi Arūnu Sakalausku tapę tėvais tikina – auginti kūdikį brandžiame amžiuje – ne tik stebuklingas patyrimas. Pora dalijasi įžvalgomis apie pirmąsias tėvystes patirtis, bemieges naktis ir džiaugsmą, kuris kasdien įgauna vis kitokią formą.
Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
Nei G. Laubner-Sakalauskienės mokslo darbai, nei A. Sakalausko scenos kūriniai nebuvo tiek aptariami, kiek jų šeimos gretas papildęs naujagimis Vincentas. Pora sako, jog tėvystės patirtys paskatino įamžinti kasdienybę „šeimyniniame seriale“ – taip jiedu vadina pasivaikščiojimus su sūnumi.
„Mes net nepasikalbame iki filmavimo. Man pačiai kartais būna staigmena tai, ką jis pasako – jis tikras aktorius. Kartais tik peržiūrėdama vaizdo įrašą išgirstu ir pamatau, ką jis visgi norėjo pasakyti“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ sako gydytoja G. Laubner-Sakalauskienė.
Gabija ir Arūnas draugystę santuokoje įprasmino prieš ketverius metus. Pirmagimio Vincento jiedu susilaukė praėjusį rudenį.
Taip pat skaitykite
„Kai mes su Arūnu susitikome, labai daug kalbėjomės, net kai nutarėme, kad tuoksimės, vienas iš įžadų buvo kalbėtis, nepaisant, kaip bus sunku, ko būsime prisidirbę (...). Dabar susipykę, įžeidę vienas kitą ar apsižodžiavę, mes susėdame ir analizuojame, suprantame, kad turime pykčius išgyventi kartu“, – pasakoja G. Laubner-Sakalauskienė.
Vincentą pora augina dviese, Gabija nėra mama, kuriai vyras tik padeda, abiem svarbus tėvo ir sūnaus ryšys.
„Suprantu tuos tėvus, kurie turi dirbti ir negali būti su vaiku visą dieną. Mums pasisekė, kad Arūnas gali būti su mumis dienos metu ir dirbti vakare. Aš pati labai inicijavau tai, kad jie turėtų ryšį, ne todėl, kad noriu kažkur išvažiuoti.
Tai tikrai yra sunku, kartais jis išsigąsta, palydi mane išsigandusiomis akimis, kai išeinu per duris, tačiau manau, kad būdami dviese, jie ieško savo kalbos, kelio“, – teigia gydytoja toksikologė.
Gabija šypsosi sakydama, jog ji Vincentui – nusiramino ir saugumo prieglobstis, o Arūnas – tikras linksmintojas, pakeliantis nuotaiką visiems namiškiams.
„Aš nuolat kažką vaidinu, kažką aiškinu, jaučiuosi, kaip vaikiškame spektaklyje. Kažkur perskaičiau, kad vaikų neįmanoma apgauti, jie viską jaučią – tas iš tiesų gąsdina, kad tik jam nepersiduotų mano baimės“, – sako A. Sakalauskas.
G. Laubner-Sakalauskienė įsitikinusi, jog vaikams iki 3 metų darželis yra nereikalingas, todėl abu planuoja sūnų auginti namuose.
„Grįžtant į darbą kyla dvigubi jausmai, tu džiaugiesi, kad gali išeiti į darbą, nes ten pailsėsi, bet kartu viskas lieka žmonai – tada jautiesi kaltas. Kaltas, kad išėjai, kad vėlai grįžai, kad ryte turi pamiegoti.
Tačiau suprantu, kad viskas yra labai laikina, viskas kyla dėl būsenų, ypač neišsimiegojimo“, – priduria aktorius.
Gabija sūnaus susilaukė 44-erių, Arūnas tėvu tapo 63-ejų. Abu pastebi, jog brandi tėvystė turi daugybę privalumų: neliko blaškymosi tarp interesų, santykiuose daugiau kantrybės ir gebėjimo išbūti.
„Aš išbūnu momente (...), laikas su vaiku man teka kaip smėlis pro pirštus. Praėjo pusė metų, dar praeis pusė metų ir turėsiu grįžti į darbą. Todėl jaučiu, kad turiu labai mėgautis tuo, kad dabar galiu auginti žmogų“, – teigia ji.
Sūnaus atėjimą į pasaulį Gabija ir Arūnas pasitiko drauge. Aktorius iki šiol graudinasi prisiminęs pirmąjį susitikimą su sūnumi.
„Man tai buvo emocinis sukrėtimas, nelabai supratau, kas vyksta, tik žinojau, kad turiu išbūti, jaučiausi lyg kine. Kai pasigirdo verksmas, man iškart pradėjo byrėti ašaros, lyg gavus palaiminimą, kažkokį patvirtinimą“, – prisimena jis.
