Valstybės duomenų agentūros statistika rodo – žmonių su negalia skurdo rizikos lygis Lietuvoje per metus gerokai išaugo ir yra aukščiausias visoje Europos Sąjungoje per pastarąjį dešimtmetį. Gyventojams su negalia sudėtinga susirasti darbą, sunkumų netrūksta ir švietimo sistemoje. Nevyriausybinės organizacijos kalba ir apie per mažą finansinę pagalbą.
Kai pajamos mažos ir tenka gyventi vienam, toks maišas produktų – didelė pagalba. Negalią turintis Arnas į įstaigą „Septynios akimirkos“ keliauja ne tik atsiimti maisto, bet ir dalyvauti veiklose.
„Aš gaudamas 400, kaip sakant, neįgalumo ir sau pragyventi 100 ar 200 už patarnavimus susimoku. Susimoku su pagalba, o daugiau, kas lieka, maistui“, – sako panevėžietis Arnas Čekatauskas.
Vyras bandė darbintis, tačiau žmonių su negalia reikia ne visiems darbdaviams.
„Kadangi turiu neįgalumą, tai man sunku įsidarbinti. Stovimo darbo labai negaliu dirbti, daugiau sėdimas“, – sako vyras.
Socialiniai darbuotojai pastebi, gyventojams su negalia pagalbos reikia dažnai.
„Žmonės patys atėję pasidalina savo istorijomis, kad sunkiau sekasi susimokėti už būstą, trūksta kartais maisto. Tų pačių rūbų trūksta“, – nurodo socialinė darbuotoja Daiva Lukošiūnienė.
Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, žmonių, kurių veiklą riboja sveikatos problemos, skurdo rizikos lygis pernai siekė beveik 44 procentus. Tai yra didžiausias rodiklis per 20 metų ir blogiausias visoje Europos Sąjungoje per pastarąjį dešimtmetį.
„Jie yra priversti gyventi su mažomis labai pajamomis, o žmonių su negalia poreikiai yra didesni nei kitų visuomenės narių. Vis tiek daug pajamų išleidžiama vaistams, gydymui, aplinkos pritaikymui, būsto pritaikymui“, – teigia Skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė Agata Subutovič.
Todėl išgyventi be pagalbos kai kuriems neįmanoma.
„Žmonių su sunkia negalia pajamos yra 522 eurai, kai skurdo rizika, skurdo rizikos riba siekia 699 eurus“ – prideda A. Subutovič.
Pasak nevyriausybinių organizacijų, gyventojai dažnai susiduria ir su sunkumais švietimo sistemoje, paslaugų nepritaikymu. Tik penktadalis žmonių su negalia turi aukštąjį išsilavinimą, tad sunkiau ir susirasti darbą. Dirba tik kas trečias .
„Paskaičiavę esame, kad daugiau negu metai užtrunka kol žmogus sugrįžta į darbo rinką. Tai ilgas procesas, nes kalbame ir apie įgūdžių atnaujinimą ir apie parengimą darbo rinkai“, – nurodo Socialinės įdarbinimo agentūros „Sopa“ vadovė Jurgita Kuprytė.
Be to, ne visi darbdaviai sutinka pritaikyti darbo vietą ir sąlygas.
„Pagalbos paslaugų žmonėms su negalia trūksta Lietuvoje ir jų naujų neatsiranda. Vis dėlto tokios pagalbos, kuri suvestų žmogaus poreikius su darbdavio galimybėmis“, – teigia J. Kuprytė.
„Vidutiniškai gyventojų pajamos augo sparčiau negu žmonių su negalia, tai indikuoja ne tik galbūt trūkumą socialinės pagalbos, socialinių išmokų, bet ir platesnį integracijos šių žmonių į darbo rinką trūkumą“, – pabrėžia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė ateityje žada didesnes išmokas. Šiuo metu esą ekspertai vertina, kaip gerinti ir žmonių įsidarbinimą.
„3 metus darbdaviai gauna subsidijas įdarbinant asmenis su negalia ir kaip ir suprantam, kad tai yra labai svarbu, bet nuolatinių subsidijų mes valstybė pagal jokius teisės aktus negalėtų teikti, nes tai būtų išskirtinumas“ – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Ieškoti sprendimo būdų ministerija žada ir įtraukiant savivaldybes.
