Drabužių dizainerės ir teatro kostiumų dailininkės Agnės Kuzmickaitės studija – kelios minutės pėsčiomis nuo jos namų. Pasak Agnės, tai buvo svarbus kriterijus renkantis darbo vietą. Dizainerė atskleidžia, kad darbas su teatro kostiumais jai primena laikus, kai su mama vaikščiojo į teatrą. Moteris taip pat pasakoja, ką jai reiškia, kai jos rūbais puošiasi pasaulinio lygio įžymybės, bei kaip stilių pasirenka jos vyras Saulius Prūsaitis.
„Man svarbu nesustoti kūrybine prasme. Tiesiog stengiuosi tokioje situacijoje, kokioje esu, ir tokiomis sąlygomis, kokios yra, padaryti maksimaliai, ką galiu geriausio“, – sako dizainerė A. Kuzmickaitė ir pripažįsta, kad vadovaujasi dėstytojos patarimu kurti visur ir visada.
„Iš tiesų mano kūryba vyksta įvairiose erdvėse, nesu prisirišusi prie kažkokios vietos. Atsimenu gerą patarimą iš savo dėstytojos, kad reikia visuose taškuose ir vietose, kur būni dienos metu, turėti sąlygas eskizuoti ar kurti. Kur beatsidurtum, visada turi po ranka turėti priemones, kurių reikia“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svečiuose Nomeda“ pasakoja teatro kostiumų dailininkė.
A. Kuzmickaitė tikina, kad renkantis vietą studijai, pagrindinis prioritetas buvo atstumas. Dizainerė norėjo, kad kūrybinė erdvė būtų įsikūrusi netoli namų. Dabar savo darbo vietą ji pasiekia vos per 3 minutes.
Nors įprasta, kad menininkų erdvėse dažnai galima išvysti kūrybinę netvarką, A. Kuzmickaitės studijoje to nematyti. Dizainerė tikina, kad jai ypatingai svarbu, kur ir kokioje aplinkoje ji dirba.
„Pastebėjau, kad man svarbu aplinka, kad būtų kažkokia struktūra, tada norisi tvarkos“, – tikina pašnekovė.
Nors patalpose teatro kostiumų dailininkė įsikūrusi jau ne vienus metus, jos planuose – nauja erdvė, kuri atitiktų menininkės svajones.
„Mano kūryba ir veikla yra labai įvairialypė: organizavimas, eskizavimas, galbūt maketavimas, kartais gali vykti primatavimai. Todėl erdvė irgi turi būti daugiafunkcė“, – įsitikinusi A. Kuzmickaitė.
Pasinėrė į teatro kostiumų kūrybą
„Stebėdama įvairius modeliuotojus, ir Lietuvos, ir užsienio, visada matydavau, kad sėkmingiausi dažniausiai bendradarbiauja su teatru. Todėl man atrodė, kad darbas teatre yra būtinybė, jeigu nori būti sėkmingas, garsus mados dizaineris“, – pasakoja dizainerė.
Pradėjusi kurti teatro kostiumus, dizainerė pripažįsta – pasinerti į šią veiklą padėjo jos mama, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, televizijos diktorė Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė. Ji buvo didelė teatro gerbėja, kartu su mama A. Kuzmickaitė taip pat lankydavosi teatre. Jau tuomet būsimoji dizainerė įsivaizdavo, jog galėtų būti teatro dalis.
„Visada įsivaizdavau, kad kažkokiu būdu tikrai galėčiau būti to dalis. Kadangi pasirinkau mados dizainą, taip automatiškai pradėjau kurti kostiumus“, – pasakoja pašnekovė.
Nėrusi į dizainerės karjerą, A. Kuzmickaitė tikina supratusi, kad ji savo vėžėse, todėl jos negąsdino pasaulyje vykę įvykiai.
„Dirbdamas samdomą darbą kaip tik esi ne toks saugus, nežinai, kas gali atsitikti, ar tą darbą turėsi – nėra jokių garantijų, ypač šiais laikais. Aš neabejojau, kad viskas susiklostys, nes jaučiausi savo vietoje. Bet iš kitos pusės, yra nežinomybės šleifas, kai nežinai, kas bus už mėnesio, kas bus, kai pasibaigs vienas projektas ar darbas.
Bet manau, kad daugelis menininkų yra prie to pripratę. Todėl mano atveju karantinas ar kitos nestabilios situacijos nebuvo kažkas labai naujo, nes kaip visada – niekada nesi garantuotas dėl savo ateities“, – pripažįsta moteris.
Šeimoje madų nediktuoja
Šiandien A. Kuzmickaitės kurtais drabužiais puošiasi visame pasaulyje garsios asmenybės. Bene garsiausiai dizainerės vardas nuskambėjo tada, kai jos kurtais drabužiais pasipuošė pasaulinio lygio dainininkė Rita Ora.
„Kada pamatai, kad tai įvyko – labai smagu. Tai kaip motyvacija, kad tavo darbas pasiteisino“, – sako A. Kuzmickaitė.
Paklausta, kas jųdviejų su atlikėju Sauliumi Prūsaičiu šeimoje diktuoja madas, Agnė šypsosi ir atskleidžia, kad įvaizdį scenoje vyras dažniausiai pasirenka pats.
„Man atrodo, kad mes – turintys savo požiūrį žmonės. Dažniausiai kažkokią idėją ir viziją, kaip jis nori atrodyti, turi pats ir stengiasi ją įgyvendinti. O jeigu reikia mano pagalbos, aišku, padedu. Gali būti, kad man atrodo, jog reikia kitokio silueto, galiu turėti savo pasiūlymų, bet tai nereiškia, kad jis į juos visada atsižvelgs“, – atvirauja dizainerė.
Vienišas dizainerio darbas
Moteris pripažįsta – nors dizainerio darbas gali atrodyti labai smagus ir gali kilti iliuzija, kad jį supa didelė žmonių komanda, iš tiesų yra atvirkščiai.
„Dažnai pagalvoju, kad dizainerio darbas gana vienišas, nes tu visą laiką su savo idėjomis esi vienas. Tu tik bendrauji su kitais žmonėmis, kurie padeda tau jas įgyvendinti. Bet pats kūrybinis procesas yra gana vienišas. Tai nėra sritis, kuomet tu gali su daug kuo pasitarti ar tau gali kažkas patarti, tai yra labai individualu“, – tikina A. Kuzmickaitė.
Dizainerė bei teatro kostiumų dailininkė atvira – kartais jai pritrūksta palaikymo bei pasitarimo, kokiu keliu sukti, kokią strategiją pasirinkti. O kadangi mama, su kuria mielai pasitartų, mirusi, A. Kuzmickaitė dažniausiai vadovaujasi savo intuicija.
Nors vyro dažnai nebūna namuose, A. Kuzmickaitė tik šypteli – „tokia dainininko profesija“. Priduria, kad visai patinka, kai būnant vienai viskas vyksta jos ritmu.
„Iš tikrųjų man visai patinka, kada aš turiu laiko būti viena, viskas gali būti mano ritmu, taip, kaip aš noriu. Matyt, prisitaikai“, – tikina ji.
Plačiau – rugsėjo 15 d. laidos „Svečiuose Nomeda “ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
