Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įsigydama tris vertingus ir retus skirtingų epochų leidinius, papildė savo dokumentinio paveldo rinkinius.
„Jie atspindi Lietuvos kultūros įvairovę – nuo 16 amžiaus Vilniaus spaudos iki 20 amžiaus išeivijos meno ir 18 amžiaus kelionių literatūros“, – teigiama bibliotekos pranešime.
Tarp įsigytų vertybių – itin reta Vilniuje išleista knyga „Apaštalas“. Jos egzemplioriaus neturi nė viena kita Baltijos šalių atminties institucija.
Tai apaštalų laiškai ir darbai bažnytine slavų kalba, leisti Vilniuje 1591 metais pirklių brolių Luko (?–1606) ir Kuzmos (?–1607) Mamoničių spaustuvėje.
Pasaulio bibliotekose žinoma apie 30 šios „Apaštalo“ laidos egzempliorių.
„Tai svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvairiakalbės ir daugiakonfesinės kultūros paminklas, taip pat kokybiškos knygos spaudos pavyzdys“, – pabrėžė nacionalinė biblioteka.
Kitas jos pirkinys – vieno iškiliausių 20 amžiaus lietuvių grafikų Viktoro Petravičiaus (1906–1989) linoraižinių albumas su Jurgio Baltrušaičio autografu.
Jis išleistas 1949 metais Miunchene, Vokietijoje. Šio aplanko leidėjas ir sudarytojas – architektas Tadas J. Vizgirda (1908–1980).
Įsigytas egzempliorius priklausė Lietuvos diplomatui, dailės istorikui Jurgiui Baltrušaičiui (1903–1988). Tai liudija išlikęs įrašas: „Gerb. Prof. J. Baltrušaičiui Tremties prisiminimui.“
Nacionalinės bibliotekos fondus papildė ir vienas žymiausių Lietuvos didikų kūrinių – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) veikalas „Kelionė į Jeruzalę“ („Jerosolymitana peregrinatio“). Jis leistas lotynų kalba 1756 metais Košicėje (Slovakija) jėzuitų akademijos spaustuvėje.
Šis kelionės į Šventąją Žemę aprašymas pirmąsyk išleistas lotynų kalba 1601 metais Braneve, dabartinėje Lenkijoje. Šis kūrinys tapo labai populiarus, sulaukė pakartotinų leidimų ir vertimų į vokiečių, lenkų kalbas ne tik 17 amžiuje, bet ir vėliau.
„Šią gana retą 1756 metų laidą puošia penkios vario raižinio iliustracijos. Keturios jų buvo sukurtos specialiai 1614 metų laidai lotynų kalba, išspausdintai žymiausioje to meto Europoje Plantino-Moretų spaustuvėje. Ilgą laiką šis kelionės aprašymas buvo ne tik piligriminės kelionės liudijimas, bet ir informacijos šaltinis apie Artimųjų Rytų regioną“, – teigiama bibliotekos pranešime.
Anot jo, ši gana reta Radvilos-Našlaitėlio „Kelionės į Jeruzalę“ laida reikšmingai papildo Nacionalinėje bibliotekoje saugomą senųjų lituanistinių dokumentų rinkinį.
Leidiniai įsigyti gavus finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos. Radvilos Našlaitėlio „Kelionės į Jeruzalę“ leidimas įsigytas Nacionalinės bibliotekos lėšomis.
