Lietuvos gyventojų santaupos bankuose toliau auga, tačiau didelė dalis pinigų tebeguli einamosiose sąskaitose neuždirbdami grąžos. Ekspertai sako, kad terminuoti indėliai išlieka viena saugiausių taupymo priemonių, tačiau retai aplenkia infliaciją. Tuo metu rinkoje jau ryškėja ir naujos konkurencijos ženklai – nuo ryškesnių bankų pasiūlymų iki planų gyventojams skolinti pinigus valstybei per ILTE.
Santaupos gali generuoti grąžą
Lietuvos bankas prieš kelerius metus pradėjo kampaniją „Spręsk pats“, siekdamas paskatinti gyventojus aktyviau domėtis indėliais ir jų palūkanomis.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos Julitos Varanauskienės, tuo metu terminuotų indėlių palūkanos kilo, tačiau žmonės ir toliau dideles sumas laikė einamosiose sąskaitose.
Plačiau – garso įraše:
„Keista buvo matyti, kad santykis tarp pinigų einamosiose sąskaitose, kur nemokamos jokios palūkanos, ir terminuotų indėlių beveik nesikeitė“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovė.
Vienas kampanijos tikslų buvo vienoje vietoje pateikti bankų siūlomas palūkanas, kad gyventojams būtų lengviau jas palyginti.
„Taip pat siekėme, kad tai paskatintų bankus labiau konkuruoti tarpusavyje“, – pridūrė J. Varanauskienė.
Anot jos, tai turėjo padėti žmonėms suprasti, kad santaupos einamojoje sąskaitoje gali būti laikomos terminuotame indėlyje ir generuoti grąžą, o kartu atsiranda galimybė rinktis didžiausias palūkanas siūlantį banką.
Įpročiai keičiasi lėtai
Vis dėlto gyventojų įpročiai keičiasi lėtai. Lietuvos banko atstovės teigimu, dalis žmonių vengia ar nemoka naudotis elektronine bankininkyste, neturi patogios prieigos prie fizinių bankų skyrių arba tiesiog yra pripratę nieko nekeisti.
„Žmogus linkęs rinktis patogiausią variantą – tiesiog nedaryti nieko“, – dėstė J. Varanauskienė.
„Kai ilgą laiką palūkanos buvo beveik nulinės, žmonės nematė prasmės kažką keisti“, – pridūrė ji.
Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad vyresnio amžiaus žmonėms itin svarbus išlieka fizinių bankų skyrių prieinamumas.
„Indėlininkai dažnai yra vyresnio amžiaus žmonės, todėl galimybės nueiti į fizinį banko skyrių nebuvimas jiems tampa rimtu trukdžiu“, – akcentavo J. Varanauskienė.
Praėjusių metų pabaigoje gyventojų indėliai bankuose ir kredito unijose siekė apie 27 mlrd. eurų. Vis dėlto, anot Lietuvos banko atstovės, šie pinigai pasiskirstę labai netolygiai.
„Didžioji dalis indėlininkų turi gana mažas sumas, o nedidelė dalis – labai dideles. Atskirtis tarp mažiausiai ir labiausiai pasiturinčių žmonių yra didelė“, – pastebėjo J. Varanauskienė.
Ilgas mažų palūkanų laikotarpis
Finansų analitikų asociacijos prezidento Mindaugo Vaičiulio teigimu, gyventojų įpročius stipriai paveikė ilgas itin mažų palūkanų laikotarpis, kai beveik dešimtmetį terminuoti indėliai generavo simbolinę grąžą.
„Buvo ilgas laikotarpis, kai terminuoti indėliai mokėjo gal pusę procento. Per tą laiką žmonės tiesiog atprato nuo jų“, – tvirtino Finansų analitikų asociacijos prezidentas.
Pasak jo, indėliai daugeliui gyventojų išlieka paprasčiausia taupymo forma, nereikalaujanti papildomų žinių ar rizikos vertinimo.
„Investuojant reikia domėtis, rinktis produktus, o su indėliu viskas aišku“, – teigė jis.
Anot M. Vaičiulio, nors Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normos buvo pakilusios iki 4 proc., didieji bankai iki masinio lėšų atsiėmimo iš II pakopos pensijų fondų už trumpalaikius indėlius siūlė gana simbolinę grąžą.
„Tiek už trijų mėnesių, tiek už metų indėlius buvo mokama vos apie 1,5 procento“, – pabrėžė M. Vaičiulis.
Jis ragino nelaikyti didesnių sumų einamosiose sąskaitose, nes terminuotą indėlį galima atsidaryti greitai ir paprastai, o prireikus – pinigus atsiimti anksčiau laiko.
„Užtenka kelių paspaudimų ir pinigus galima padėti kad ir trims mėnesiams. Nutraukus indėlį, žmogus nepraras pačios sumos – tik palūkanas“, – aiškino pašnekovas.
M. Vaičiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad indėlių palūkanos į rinkos pokyčius reaguoja gerokai lėčiau nei paskolos.
„Terminuotų indėlių palūkanos yra inertiškos – bankai neskuba jų kelti“, – teigė jis.
Spaudimas centriniams bankams
Pasak finansų eksperto, rinkose jau juntama geopolitinė įtampa, ypač karo Irane, poveikis – pabrango valstybių skolinimasis, kyla EURIBOR palūkanų normos, kartu stiprėja ir infliacijos rizika.
„Naftos ir dujų kainų brangimas kelia infliacijos riziką, o tai gali priversti centrinius bankus laikyti aukštesnes palūkanas“, – sakė jis.
Vis dėlto, anot M. Vaičiulio, kol kas didesnes palūkanas dažniausiai siūlo tik pavieniai bankai.
„Kol kas matome daugiau reklaminių akcijų iš kelių bankų, bet konkurencija ilgainiui turėtų priversti reaguoti ir kitus bankus“, – teigė jis.
J. Varanauskienės teigimu, komercinių bankų mokamos indėlių palūkanos nebūtinai tiesiogiai seka ECB sprendimus.
„Didiesiems mūsų bankams šiuo metu nėra didelio poreikio prisitraukti daugiau indėlių, todėl jų siūlomos palūkanos dažnai mažesnės nei mažesnių bankų ar kredito unijų“, – sakė ji.
Anot J. Varanauskienės, mažesni rinkos dalyviai aktyviau konkuruoja dėl gyventojų lėšų, nes indėliai jiems yra svarbesnis finansavimo šaltinis. Tuo metu didieji bankai gali skolintis kitais būdais – rinkose ar iš pagrindinių bankų.
„Jeigu bankas gali pigiau pasiskolinti kitur, jis nebus linkęs mokėti didesnių palūkanų už indėlius“, – aiškino Lietuvos banko atstovė.
Pasak jos, nėra tiesioginės priklausomybės tarp ECB palūkanų ir komercinių bankų siūlomų indėlių palūkanų – jos gali ir apskritai nepadidėti.
Sieja su II pakopos pensijų fondais
M. Vaičiulis mano, kad kai kurių bankų siūlomos išskirtinai didelės indėlių palūkanos susijusios su siekiu prisitraukti naujų klientų po lėšų atsiėmimo iš II pensijų pakopos fondų.
„Tai pasiūlymai ne esamiems, o naujiems klientams, kai žmonės turi daugiau laisvų pinigų nei įprastai“, – dėstė M. Vaičiulis.
Anot jo, vienas bankų didesnes palūkanas sieja su papildomomis sąlygomis – aktyviu naudojimusi kortele ar net būsto paskola.
„Maksimalūs penki procentai pasiekiami tik įvykdžius papildomas sąlygas, todėl tai labiau rinkodaros akcija“, – atkreipė dėmesį jis.
M. Vaičiulis pabrėžia, kad terminuoti indėliai pirmiausia yra saugumo, o ne didelės grąžos ir siekio aplenkti kainų augimą priemonė.
„Indėlis yra vienas saugiausių finansinių produktų, todėl jis negali generuoti labai didelio uždarbio“, – pabrėžė jis.
Anot pašnekovo, jei infliacija išliks aukštesnė nei 3 proc., indėlių palūkanos jos greičiausiai nekompensuos, todėl dalį ilgesniam laikui taupomų lėšų žmonėms verta svarstyti investuoti.
„Jeigu pinigų nereikės artimiausiu metu, verta po truputį pratintis dalį santaupų nukreipti į investicijas“, – teigė M. Vaičiulis.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad investuojant svarbu įvertinti riziką, pasirinkti žmogui tinkamus produktus ir būti pasiruošus rinkų svyravimams.
„Kuo didesnės rizikos investicijos, tuo ilgesniam laikui reikėtų būti pasiruošus investuoti“, – nurodė finansų ekspertas.
Skolinimas valstybei
Kalbėdama apie prezidento siūlomą galimybę gyventojams skolinti pinigus valstybei per nacionalinį plėtros banką ILTE, J. Varanauskienė teigė mananti, kad tokia idėja galėtų būti naudinga tiek valstybei, tiek gyventojams.
„Tai būtų galimybė valstybei gauti finansavimą iš vietinės rinkos, o gyventojams – daugiau uždirbti iš savo santaupų“, – sakė ji.
Anot Lietuvos banko atstovės, naujas modelis galėtų paskatinti ir konkurenciją tarp bankų ir valstybės siūlomų taupymo priemonių dėl gyventojų lėšų.
„Kai kurie bankai, norėdami išlaikyti gyventojų pinigus pas save, tikriausiai bus priversti siūlyti konkurencingesnes palūkanas“, – pabrėžė J. Varanauskienė.
Pasak jos, viena svarbiausių projekto dalių – paprastumas. „Siekiama, kad paskolinti pinigų valstybei būtų itin paprasta“, – teigė ji.
J. Varanauskienė taip pat pabrėžė, kad gyventojų galimybės skolinti lėšas valstybei būtų ribojamos, siekiant nepakenkti finansų sistemos stabilumui.
„Nesiekiama, kad visi pinigai persikeltų iš privataus finansų sektoriaus į valstybinį“, – aiškino ji.
M. Vaičiulis nurodė, kad planuojamas gyventojų lėšų skolinimas per ILTE būtų viena saugiausių investavimo formų rinkoje.
„Kai kalbame apie valstybinį banką, saugumo lygis čia yra arti maksimalaus“, – sakė jis.
Anot finansų eksperto, gyventojai jau dabar gali rinktis itin saugias valstybės siūlomas investavimo priemones, pavyzdžiui, gynybos obligacijas.
„Per didžiuosius bankus galima įsigyti gynybos obligacijų su maždaug dviejų procentų grąža, bet tuo naudojasi tik nedidelė dalis gyventojų“, – aiškino M. Vaičiulis.
Pasak jo, net jei ILTE finansuojami projektai patirtų nuostolių, tai neturėtų paveikti gyventojų lėšų saugumo, nes už institucijos stovi valstybė.
„Rizika egzistuoja, tačiau ji minimali“, – teigė M. Vaičiulis.
J. Varanauskienė taip pat pabrėžia, kad planuojama programa būtų užtikrinta valstybės garantija ir nebūtų nukreipta prieš komercinius bankus.
Anot jos, pagrindinis tikslas – ne keisti finansų sistemą, o padidinti finansavimo prieinamumą verslams ir projektams, kuriems šiuo metu sunku pasiskolinti.
„ILTE funkcija būtų atsakingai finansuoti tuos projektus, kurie negauna paskolų“, – nurodė ji.
J. Varanauskienė pažymi, kad sėkmingo modelio atveju pokyčiai labiausiai būtų matomi paskolų rinkoje – didėtų finansavimo galimybės.
„Tai ne meilė, o pripratimas“
Gyventojų polinkį rinktis indėlius J. Varanauskienė aiškino ne tiek sąmoningu finansiniu pasirinkimu, kiek platesne investavimo kultūra, kuri Lietuvoje dar tik formuojasi.
Pasak jos, viena pagrindinių priežasčių – ribotos investavimo alternatyvos ir dar nepakankamai išvystyta kapitalo rinka.
„Trūksta labai paprastų, labai aiškių, lengvai įsigyjamų finansinių instrumentų. Taip pat dar nesame iki galo užaugę kaip rinka – tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje“, – sakė Lietuvos banko atstovė.
Anot jos, investavimo kultūra kitose šalyse formavosi dešimtmečius, lydima ekonominių krizių ir klaidų, todėl dabartinis Lietuvos lygis gali būti tiesiog natūralus raidos etapas.
„Nežinau, ar mes atsiliekame, ar tiesiog organiškai augame“, – klausė J. Varanauskienė.
Galiausiai ji pabrėžė, kad gyventojų polinkis į indėlius yra labiau įpročio, o ne emocinio prisirišimo rezultatas.
„Tai ne meilė, o pripratimas, kuris yra stipresnis už meilę“, – apibendrino pašnekovė.
M. Vaičiulis teigė, kad indėliai artimiausiu metu išliks pagrindine trumpalaikių lėšų laikymo forma, tačiau gyventojai pamažu dairosi ir į kitas investavimo priemones.
„Indėliai išliks vyraujantys, nes tai paprasta, bet dalis žmonių jau pradeda rinktis ir kitus instrumentus ilgesniam laikui“, – sakė Finansų analitikų asociacijos prezidentas.
Anot jo, investavimas dažniausiai prasideda nuo mažų sumų, kurios leidžia ne tik kaupti grąžą, bet ir įgyti patirties.
Parengė Ignas Ramanauskas.
