Seimui atmetus siūlymą įstatymų projektus vertinti pagal jų įtaką šeimos gerovei ir gimstamumui, atsirado dar viena nauja su tuo susijusi iniciatyva. Parlamentarų grupė įregistravo Seimo statuto pataisas, siūlančias įpareigoti dokumento aiškinamajame rašte nurodyti, kokią įtaką priimtas įstatymas turės valstybės ir regionų demografinei padėčiai.
Projekto autoriai tikisi, kad toks vertinimas paskatins įstatymų projektų rengėjus iš anksto įvertinti galimas neigiamas pasekmes šeimų gerovei ir numatyti priemones joms išvengti.
„Tokios pareigos įtvirtinimas leistų užtikrinti, kad priimami įstatymai prisidėtų prie demografinės situacijos gerinimo, o demografinei situacijai neigiamą įtaką galintys turėti projektai būtų aiškiai identifikuoti. (...) Lietuva susiduria su mažėjančio gimstamumo ir visuomenės senėjimo iššūkiais, kurie daro ilgalaikę įtaką valstybės ekonominiam augimui, socialinės apsaugos sistemos tvarumui ir regionų gyvybingumui. Kiekvienas naujai priimamas įstatymas gali arba gilinti šias problemas, arba padėti jas spręsti“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Šiuo metu sistemiškai nėra vertinama, ar siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria papildomų administracinių, finansinių ar socialinių kliūčių šeimoms, planuojančioms ar auginančioms vaikus.
„Pavyzdžiui, nėra vertinama, ar teisinis reguliavimas nesukuria papildomos finansinės ar administracinės naštos šeimoms, ar prisideda prie galimybių tėvams likti darbo rinkoje (pvz., lankstus darbo grafikas, paslaugų prieinamumas), ar nedidina šeimų skurdo rizikos ir prisideda prie stabilios bei prognozuojamos aplinkos kūrimo (būsto prieinamumas, mokestinė našta)“, – sako iniciatyvos autoriai.
Statuto pataisas teikia Seimo nariai Rita Tamašunienė, Ligita Girskienė, Aušrinė Norkienė, Ignas Vėgėlė, Jaroslavas Narkevičius, Česlavas Olševskis, Rima Baškienė, Vitalijus Šeršniovas, Martynas Gedvilas ir kiti parlamentarai.
Šiuo metu Seimo statutas reikalauja įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti jo rengimą paskatinusias priežastis, tikslus ir uždavinius, siūlomas naujas teisinio reguliavimo nuostatas ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Taip pat įstatymo projekto rengėjai turi paaiškinti, kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai, kaip jo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Tarp privalomųjų aiškinamojo rašto dalių šiuo metu nėra pareigos įvertinti projekto įtaką valstybės ir regionų demografinei padėčiai.
Kaip ELTA jau skelbė, gegužės 7 d. parlamentarai atmetė Statuto pataisas, siūlančias visus Seimui teikiamus įstatymų projektus ir jų pakeitimus vertinti pagal jų įtaką šeimos gerovei ir gimstamumui.
Tokią Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Ligitos Girskienės iniciatyvą po pateikimo palaikė tik 11 Seimo narių, prieš buvo 15, susilaikė 27.
Projektą kritikavę parlamentarai suabejojo, ar tai pagerintų demografinę situaciją Lietuvoje ir paskatintų gimdyti. Jų nuomone, su tokiais pasiūlymais devalvuojama labai rimta demografijos problema, kuriai spręsti reikėtų ekonominių, organizacinių ir finansinių paskatų.
Jei parlamentarai būtų pritarę L. Girskienės iniciatyvai, dokumento aiškinamajame rašte, kuris teikiamas kartu su įstatymo projektu, reikėtų nurodyti, kokią įtaką jis turės šeimų gerovei ir gimstamumui šalyje.
