Druskininkų miesto centre po rekonstrukcijos visuomenei duris atvėrė naujasis Žako Lipšico muziejus. Istoriniame mediniame name įkurta erdvė lankytojus kviečia pažinti ne tik pasaulinio garso litvako skulptoriaus Žako Lipšico kūrybą, bet ir turtingą Druskininkų žydų bendruomenės istoriją.
Daugelį metų įvairioms reikmėms naudotas pastatas šiandien atgimė naujam gyvenimui. Pasak gidės Lilijanos Stepanovienės, net ir Druskininkuose užaugę žmonės dažnai mažai žino apie miesto žydiškąjį paveldą.
„Aš užaugau Druskininkuose ir nieko apie tai nežinojau. Šiame name anksčiau veikė vaikų poliklinika, vėliau biblioteka, tačiau neturėjau supratimo, kad miestas taip glaudžiai susijęs su žydų bendruomene“, – pasakojo gidė.
Naujasis muziejus pristato Druskininkuose gimusio ir augusio Žako Lipšico gyvenimo bei kūrybos kelią – nuo vaikystės kurorte, studijų Vilniuje iki kūrybinio pripažinimo Paryžiuje ir Niujorke. Ekspozicijoje atskleidžiama ne tik menininko biografija, bet ir jo ryšys su modernizmo epocha bei garsiausiais to meto kūrėjais.
Pasak muziejaus ekspozicijų skyriaus vedėjo Aivaro Poškos, didžiausias iššūkis buvo tokio masto menininko kūrybą pristatyti nedidelėje muziejaus erdvėje. Prie projekto dirbo architektė Edita Bružikaitė, kūrusi ekspozicijos viziją.
Ekspozicijos turinio kuratorė Aušra Rožankevičiūtė teigė, kad muziejaus idėją įkvėpė paties Ž. Lipšico laiškas Vytautui Landsbergiui. Jame menininkas prisimena kontrastą tarp ramaus Druskininkų miestelio ir didžiulio Paryžiaus meno pasaulio.
„Pirminė muziejaus mintis buvo sukurti kontrastą – nuo mažo, kamerinio Druskininkų pasaulio pereiti į modernųjį Paryžių, į „La Corbusier“ dirbtuvių atmosferą“, – sakė kuratorė.
Muziejuje eksponuojami menininko piešiniai, litografijos ir eskizai atskleidžia jo kūrybinį procesą. Pasak A. Rožankevičiūtės, Ž. Lipšicas buvo itin reiklus sau kūrėjas, nuolat ieškojęs tobulos formos ir net po skulptūros sukūrimo grįždavęs prie piešinių.
Kuratorė pabrėžia, kad Žako Lipšico kūryba aktuali ir šiandien. Menininkas savo darbuose reagavo į politinius bei visuomeninius įvykius, ypač į Europoje stiprėjantį nacizmą.
„Atėjus į valdžią Hitleriui, Lipšicas suprato, kad jo menas turi reaguoti į tai, kas vyksta pasaulyje“, – pasakojo muziejaus kuratorė.
Tikimasi, kad naujasis muziejus taps ne tik kultūros erdve, bet ir bendruomenės susitikimų vieta. Čia planuojamos diskusijos, pokalbiai, edukacijos ir renginiai, skatinantys pažinti miesto istoriją bei šiuolaikiniam žmogui aktualias temas.
Pasak muziejaus kūrėjų, toks gyvas ir atviras muziejus geriausiai atspindėtų paties Žako Lipšico asmenybę – kūrėją, vertinusį bendravimą, idėjų mainus ir aktyvų dialogą su visuomene.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
