Jau ne vienus metus kalbama apie Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje, tačiau kol kas judama lėtai, o gal net visai nejudama. Viena vertus, ukrainiečiai neskuba dalintis savo svertu, kita vertus, galbūt Lietuva nesugeba rimtai imtis šios temos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė susirūpinimą dėl realaus Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo gynybos pramonėje.
- Nepaisant daugybės pasirašytų susitarimų ir kalbų, realių rezultatų kol kas trūksta.
- Lietuva sulaukia kritikos dėl nepakankamo dėmesio ir koordinacijos gynybos pramonės bendradarbiavimo srityje.
Apie tai, kad yra problemų dėl realaus Ukrainos ir Lietuvos bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje dar balandį užsiminė prezidentas Gitanas Nausėda. Tuomet neformalios Europos Vadovų Tarybos metu jis planavo susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pasikalbėti apie šių metų vasario 24 dieną pasirašytą susitarimą, kad būtų pereita „nuo politinių sutarčių iki realių darbų“.
Man buvo ypač svarbu pasikalbėti iš esmės apie tai, kaip galime nebe deklaracijomis, bet realiais darbais paskatinti kooperaciją gynybos srityje.
G. Nausėda
Vasarį abi šalys sutarė stiprinti Lietuvos ir Ukrainos gynybos pramonės bendradarbiavimą: dauguma Lietuvoje pagamintų gynybos sistemų ir pajėgumų pirmiausia bus skirta Ukrainos pajėgoms bei Lietuvos kariuomenės poreikiams; Lietuva sudarys palankias sąlygas Ukrainos gynybos ir saugumo įmonių steigimui mūsų šalyje; bendradarbiavimas daugiausia bus įgyvendinamas naudojant Lietuvos nacionalines ir ES paskolų iš SAFE iniciatyvos lėšas.
Po balandžio mėnesio susitikimo su Ukrainos vadovu Lietuvos prezidentas teigė: „Man buvo ypač svarbu pasikalbėti iš esmės apie tai, kaip galime nebe deklaracijomis, bet realiais darbais paskatinti kooperaciją gynybos srityje. Tikrai labai norime perimti tą patirtį, kurią ukrainiečiai sukaupė gynybos pramonėje, t. y. mūšyje patikrinta technika ir technologijos.“
Jis pridūrė, kad Ukraina suinteresuota gaminti daugiau, gaminti sau ir mums bei trečiosioms šalims.
„Kalbėjome apie tai, ką konkrečiai reikia padaryti, kad pagaliau mechanizmas užsikurtų. Ir tikiuosi, kad kartu su Krašto apsaugos ministerijos pagalba, su kariuomene užmegsime tuos tiesioginius kontaktus tarp tų žmonių, kurie geriausiai išmano, ką reikia daryti iš karo, ką reikia daryti vėliau ir tada, manau, tiesiog po truputį galėsime laukti rezultatų“, – kalbėjo G. Nausėda apie susitikimą su V. Zelenskiu.
Dar 2024 m. tuomečiai ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasirašė keturšalį Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo susitarimą dėl gynybos pramonės vystymo. Pranešime spaudai tuomet skambiai rašyta, kad susitarime numatytos bendradarbiavimo sritys apima bepiločių orlaivių, antžeminių ir jūrinių sistemų, elektroninės kovos ir kitų technologinių gynybos sprendimų gamybą Ukrainoje ir Lietuvoje, taip pat šaudmenų ir pagrindinių komponentų, įskaitant sprogmenis ir sviedinius, gamybos pajėgumų ir galimybių plėtrą abiejose šalyse.
Judame į priekį, o tempas yra toks, kokį lemia šiandienė situacija.
R. Kaunas
Buvo ir daugiau panašių susitarimų, o kalbų – dar daugiau. Tačiau kol kas realių rezultatų pasigendama.
„Judame į priekį, o tempas yra toks, kokį lemia šiandienė situacija“, – antradienį LRT Briuselyje teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Viena vertus, į Vakarus atvykę ukrainiečiai aktyviai kalba apie partnerystes, finansavimo, papildomų gamybos pajėgumų ir saugumo paieškas. Kita vertus, neskuba dalintis savo technologijomis ir žiniomis.
„Taip, jie neskuba, nori būti tikri, kad technologijos nepateks į trečiąsias šalis, kas yra normalu ir suprantama. Tačiau Lietuva yra ukrainiečių sąjungininkė ir vakar aš tą patį aptariau ir su generolu Budanovu (Kyrylo Budanovas yra Ukrainos prezidento administracijos vadovas – red. past.)“, – antradienį teigė ministras R. Kaunas.
Vis dėlto kritikos sulaukia ir Lietuvos veiksmai ar jų nebuvimas: esą trūksta specialaus ir koordinuoto dėmesio šiai temai. Mažiausiai viena ukrainiečių sprogmenų gamintojų kompanija, pasižvalgiusi Lietuvoje, pasirinko Latviją.
