Visos kolekcijos prasideda nuo pirmo eksponato. Tačiau tai, kas nutiko šiam vyrui, pavydą gali sukelti ne vienam senovinės technikos mėgėjui. Nuo vieno automobilio iki daugiau nei 500 eksponatų vienoje vietoje. Keliaujame apžiūrėti šio muziejaus.
Stephane`ui buvo 16 metų, kai geriausias draugas padovanojo pirmąjį automobilį „Peugeot 203“. Po keturiasdešimties metų jis turi neįtikėtiną kolekciją: 530 automobilių ir 200 motociklų. Šiame angare Grinji miestelyje, netoli Liono, daugybė išskirtinių istorinių transporto priemonių.
„Tai „Ferrari 308“, jis išsiskiria ypatybe, dėl kurios šis modelis itin retas. Visas automobilis pagamintas iš poliesterio, todėl automobilis labai lengvas“, – kolekciją pradeda demonstruoti Stephane`as Cerqueira.
„Šalia jo – vienas iš nedaugelio automobilių, importuotų iš Jungtinių Valstijų į Europą. Tai muziejinė vertybė, vienetinis automobilis, visas vidus perdarytas. Tai vienas mėgstamiausių automobilių. Amerikiečiai – beprotiškai kūrybingi. Jų kūrybiškumas išskirtinis, nes Amerikoje niekas jų nevaržo, leidžiama daryti tai, kas Europoje draudžiama. Tai automobilis su V8 varikliu, skleidžiančiu išskirtinį garsą. Jis gamintas pagal individualų užsakymą“, – kitą eksponatą rodo vyras.
Kasdien šiam pomėgiui jis skiria apie tris–keturias valandas – tiek trunka naujų pirkinių paieška. Jo pasididžiavimas – 1938 m. „Cadillac“, priklausęs Kennedy šeimai, „Chevrolet“ su V8 varikliu ir „Ford Mustang“, pasirodęs 1983 metais filme „Už įstatymo ribų“, kuriame vaidino Jeanas-Paulis Belmondo.
„Perku impulsyviai. Perku senovinius automobilius, kitaip neužmiegu. Nuolat galvoju apie automobilius, kuriuos pirkau ar pirksiu. Automobiliai yra tai, ką noriu turėti ir dalytis šiuo turtu su žmonėmis. Mane žavi visa technika, svajoju čia pakabinti ir lėktuvą“, – sako kolekcininkas S. Cerqueira.
„Tai naujausias radinys. Šis triratis gamintas viešbučiams. Juo viešbučio svečiai buvo vežami į geležinkelio stotį. Keleivis sėdėdavo priekyje, o vairuotojas vairuodavo priešais laikydamas lagaminus. Uždarius šią dalį buvo galima sušilti. Kaip matote, tais laikais žmonės buvo žemesni“, – ekspoziciją toliau pristato vyras.
Kartu su 15 darbuotojų jis ieško retų radinių pas privačius kolekcininkus ir interneto platformose. Paieškos kartais jį nubloškia ir į kitus žemynus – Jungtines Valstijas ar Indiją.
„Dvivietė transporto priemonė tuo metu buvo gana įprasta. Daug jų buvo galima pamatyti Šveicarijoje. Prancūzijoje ji buvo labai brangi – todėl čia jų parduota labai nedaug. Vis dėlto tai itin retas automobilis su dviem priekiniais ratais. Šiek tiek primena lėktuvą, o stogas – burbulo formos“, – pasakoja S. Cerqueira.
„Įlipti buvo paprasta – priekyje sėdėdavo vairuotojas, o gale – vienas arba du keleiviai. Vaikams buvo galima nupirkti sumažintas šių automobilių kopijas. Tai išskirtiniai modeliai, rankų darbo, su vidaus degimo varikliu“, – tęsia jis.
„Tai ypatingi egzemplioriai. Retai kada galima pamatyti „Coca-Colos“ dviračius su šaldytuvais. Jų beveik nelikę, pagaminta labai nedaug“, – kitus eksponatus rodo kolekcininkas.
Vyras pasakojo, kad žavėtis klasikiniais automobiliais pradėjo jaunystėje. Būdamas 14 metų pradėjo dirbti mechaniko pameistriu. Dabar valdo verslą – remontuoja ir restauruoja senovinius automobilius. Tai pagrindinė veikla, leidžianti toliau pildyti svajones.
„Šiandien tai kolekciniai automobiliai, anksčiau jie naudoti kasdien. Slaugytojos, vienuolės vairuodavo „Citroen“, tokių yra ir čia. Buvo ir toks, kuriuo važinėjo buvęs Prancūzijos prezidentas Georgesas Pompidou, yra ir Charleso de Gaulle‘io automobilis. Kiekvienas automobilis ir prekių ženklas turi savo istoriją“, – pasakoja S. Cerqueira.
Šio kolekcininko aistra neapsiriboja vienetinių senovinių automobilių paieška, supirkimu ir jų saugojimu muziejuje. Jis aktyviai restauruoja automobilius ir sau, ir kitiems. Nors sukaupta kolekcija milžiniška, susidomėjimas neblėsta.
