Daugiau nei savaitę Lietuvą maudantis lietus ir atvėsę orai ūkininkams jau kelia nerimo – anot jų, toks atvėsimas bei gausūs krituliai nėra gerai, ypač trukdo nuimti derlių, bet didelio pavojaus dar nekelia.
Vieni braškių augintojai sako, kad uogos jau pradeda pūti, tačiau kiti džiaugiasi neblogu derliumi, nes spėjo braškes išskinti. Be to, liūtys suguldė žolę – sunku ją šienauti, tas pats gresia ir javams.
Pasak žemdirbių, tai, ką vėlyvosios šalnos spėjo tik sužaloti, lietus pribaigė – nudaužė žiedynus, pumpurus ar jau susiformavusį vaisių ar grūdo varpą. Ūkininkai baiminasi didesnių pasekmių, jeigu ir toliau lis, vanduo laikysis laukuose ir vagose – puviniai įsimes į šakniavaisius.
Per daug lietaus, trūksta šilumos
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės Brigitos Mosiejauskės teigimu, dabar augalams trūksta šilumos: „Krituliai ir šiluma labai netolygiai pasiskirstė – kritulių per daug, o šilumos per mažai“.
„Jeigu ir toliau dar savaitę taip lis, bus sudėtinga situacija su ankštinių kultūrų nuėmimu, jeigu dar dvi savaites, ir javai nukentės tikrai“, – BNS aiškino B. Mosiejauskė.
Pasak jos, šiemet ekologiniuose ūkiuose darbai nevyksta laiku ir tai turės įtakos derliui, nepaisant užsitęsusio lietingo laikotarpio.
„Vėlavo jau pavasarį sėja vėlyvesnių kultūrų, pavyzdžiui, grikių, todėl pasėliai bus pažeisti, o žieminėms kultūroms didelio poveikio nėra, nes jos jau įsitvirtinusios. Jeigu kažkas buvo iš anksčiau pasisėję ankštinius augalus – pupas, žirnius ar kitus – bei jie jau žydėjo, kaitra neigiamai paveikė žiedynus – jie sudžiūvo ir nukrito“, – sakė B. Mosiejauskė.
Jos teigimu, lietus sustabdė ir pašarų gamybą: „Negali į pievas įvažiuoti, nupjauti arba ten, kur jau buvo nupjauta žolė, negali išsivežti rulonų, šienas genda, kokybę tų pašarų dėl labai daug lietaus sunku išlaikyti“.
Nebus šilauogių, genda braškės
Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad šilauoges ir braškes auginantiems ūkininkams šie metai ne patys geriausi.
„Prastai gyvename. Šilauogių derliaus, atrodo, Lietuvoj praktiškai nebus, nes, kiek kalbu su šilauogininkais, tai visi žiedynai nušalę. Uogakrūmiams buvo pražūtingos šalnos, kaitra, o dabartinis smarkus lietus šilauogių derlių baigė sunaikinti“, – BNS sakė jis.
„Braškių augintojai dabar irgi skundžiasi masiškai gendančiomis uogomis – po pirmųjų lietų atsirado tokios dėmelės, o dabar, kai jau tas lietus tęsiasi, braškės ima gesti – net graudu žiūrėti: gražios uogos, bet jos jau su dėmėmis, su prasidėjusiais puvimo židiniais ir tiesiog ūkininkai renka, kad grybeliu neužsikrėstų, nurenka tas uogas ir utilizuoja“, – pasakojo V. Buivydas.
Pasak jo, per karščius sunerimę buvo grūdininkai – jie net laistė laukus: „Jeigu taip būtų padžiovinę ir ilgiau karščiai išsilaikę, grūdų derliui būtų kirtę. Buvo tokių netgi stambesnių ūkininkų, kurie laistymą jau buvo paleidę, nes baiminosi dėl kaitros prarasti 15–20 proc. derliaus.“
Dabar grūdininkai baiminasi, kad smarkus lietus ir vėjas neišguldytų javų: „Vienas ūkininkas, liucerną auginantis, sako: pradėjo guldyti jau ant žemės tas smarkus lietus, pradėjo guldyti augalus.“
Pasak V. Buivydo, pavasarį nuo šalnų nukentėjusiems serbentams dar labiau pakenkė sausra: „Tie žiedynai, kurie buvo pradėję megztis, tiesiog susiraitė, susisuko ir neišsivystė pats vaisius. Nebus derliai dideli.“
Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, be to, baiminasi, kad jei laukuose laikysis vanduo ir toliau lis, gali nukentėti bulvės.
Lietus pasiglemžė iki 40 proc. derliaus
4,5 ha ploto braškių laukų savininkas Paulius Preibys iš Klaipėdos rajono skaičiuoja, kad dėl lietaus praras 30–40 proc. derliaus, bet nuostoliai gali būti ir didesni.
„Lietaus kiekis nenormalus. Iki 40 milimetrų vandens prilijo, kur turėtų būti mėnesio norma, o čia per vieną parą gauni. Vanduo stovi vagose, nors jos yra pakeltos, padarytos taip, kad neapsemtų braškių. Labai mažai trūksta, kad tiesiog eitų per viršų vagos. Dar visas derlius nėra nuimtas, dar tik įpusėjęs sezonas, o jau aš kalbu apie derliaus praradimus. Nuostoliai dideli – dėl lietaus 30–40 proc.“, – BNS tvirtino ūkininkas.
Pasak jo, permirkusias uogas irgi reikia skinti, kad įsimetęs puvinys neišbujotų ir nepakenktų augalui.
„Tiesiog kratai lauk. Arba perdirbti reiktų, bet tai kainuoja. Dar nesu tokio kalibro, kad galėčiau perdirbinėti. Norėčiau turėti galimybę kur perdirbti po tokių liūčių, bet šiai minutei tiesiog nepavyksta. Gal ir pačiam iniciatyvos trūksta ieškant, su kuo galėčiau kooperuotis ar dirbti, bet tokiam dalykui yra reikalingas geras partneris, jeigu nori sėkmės“, – kalbėjo braškių augintojas.
P. Preibio teigimu, dar nebuvo tų tokių derlingų metų, kad pajamas galėtų investuoti į braškių perdirbimą. Kai vieni metai būna geresni, kiti atneša nuostolių. Pernai, pavyzdžiui, derliaus negauta iš 80 proc. braškyno: „Braškynas buvo visas po vandeniu, teko pirkt daigus, atsodinėti kai kurias laukų dalis“.
Tuo metu kai kurie kiti braškių augintojai sako, kad liūčių padarinių pavyko išvengti, nes ankstyvąsias uogas spėjo surinkti.
Beveik 2 ha braškių Adomiškių kaime, Šiaulių rajone, auginantis Ritas Kvietkus BNS teigė, kad šiemet derlius yra neblogas.
„Lyginant su kitais metais, su pernai, šie metai atrodo gerai. Pernai praktiškai nelabai kažką skynėm, nes 10 dienų laikėsi per žydėjimą žema temperatūra. Viską pernai šalnos pakando, o šiais metais šalnų nebuvo, nors vieną naktį buvo, matėsi tas pakandimas, bet jis buvo minimalus, lyginant su kitais metais, o su pernai, tai nėra čia ko lyginti“, – pasakojo R. Kvietkus.
„25 metai, kai auginame, tai jau esame susitaikę su tuo, kad maksimaliai viso derliaus nepaimsi, nenuskinsi – dalis nušąla, dalį šliužai, sraigės pažeidžia, dalį – lietus“, – pridūrė R. Kvietkus.
Pasak jo, ankstyvųjų braškių lietus nebemaudo – jos jau išskintos, bet lietus šiek tiek pakenkė vėlyvosioms uogoms.
„Uoga visą laiką lieka vandenyje. Per lietų neskinam iš viso. Jeigu skini, jas paimi, pasispaudžia odelė ir tada bėga sultys tiesiog. Gaudom kiekvieną momentą, kada galima nuskinti. Vėlyvųjų braškių neturime daug“, – tvirtino jis.
27-erius metus beveik 1 ha braškių Pyplių kaime Kauno rajone auginantis Audrius Giraitis irgi džiaugėsi, kad spėjo beveik visą derlių nuimti: „Bet papuoliau ir dar į tuos puvinius. 10 proc. tai tikrai praradau.“
„Kai augini kelias veisles, tai viena veislė atspari tam, kita silpnesnė kitkam, tai bendras vidurkis geras. Pernai šiek tiek gražiau buvo. Nenušalo. Ir šiemet nenušalo – nepataikiau ant tų ankstyvų šalnų. Tik puviniai, karščiai šiek tiek kai kurioms veislėms pakenkė. Viena veislė pūva, kita nepūva. Vienais metais tempia viena, kita kitais tempia. Pernai buvo geriausias derlius, šiemet dar nesuskaičiavau, bet, kaip matau, iš vienos veislės šiek tiek silpnesnis buvo šiemet“, – BNS kalbėjo ūkininkas.
