Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva jau pribrendo idėjai, pagal kurią gyventojai automatiškai gautų pranešimus kiekvieną kartą, kai jų duomenys būtų tikrinami valstybės registruose.
Per ketvirtadienį Seime vykusią Vyriausybės valandą konservatorius Mindaugas Lingė premjerės I. Ruginienės teiravosi, kieno sprendimu apie incidentą Registrų centre nebuvo informuoti nukentėję asmenys.
Parlamentaras ministrės pirmininkės taip pat klausė, kokių priemonių ketinama imtis, kad ateityje būtų išvengta panašių krizių.
Reaguodama premjerė I. Ruginienė atkreipė dėmesį, kad gavus informaciją apie incidentą iš pradžių nebuvo aiškus nei jo mastas, nei tai, kaip tiksliai vyko duomenų pasiekimo procesas.
Pasak jos, nedelsiant į darbą įsitraukė teisėsaugos institucijos, o pagrindinis prioritetas buvo užtikrinti, kad atliekamas tyrimas nebūtų apsunkintas.
„Kaip žinome dabar, praėjus tam tikram laikui, tai buvo labai svarbūs duomenys, kurie buvo pasiekti taikant slaptas priemones“, – posėdyje sakė I. Ruginienė.
Atsakydama į klausimą, kieno sprendimu nuspręsta neinformuoti gyventojų, ministrė pirmininkė įvardijo patį Registrų centrą.
„Klausiate apie sprendimą, tai Registrų centras, pagal BDAR (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą – LRT) turėjo, matyt, pranešti. Tai buvo jų apsisprendimas to nepadaryti“, – pažymėjo ji.
Anot I. Ruginienės, dabar svarbiausia išsiaiškinti visas incidento aplinkybes ir įvertinti, kokių papildomų saugumo priemonių reikia valstybės informacinėse sistemose.
Premjerė išskyrė ir vieną galimą pokytį, kuris, jos manymu, sustiprintų gyventojų teises ir skaidrumą.
„Aš manau, kad jau mes turbūt esame pribrendę kalbėti ir apie tokią idėją kaip automatinis pranešimas kiekvienam, kuomet yra tikrinami žmogaus duomenys. Ir čia kalbu ne tik apie Registrų centrą – mes turime „Sodrą“, turime kitus įvairius registrus, kur bet kas gali prisijungti šiuo metu Registrų centre sumokėjęs tam tikrą sumą ir patikrinti duomenis.
Man atrodo, būtų sąžininga, jog kiekvienas žmogus gautų automatinį pranešimą, kad jo tam tikri duomenys buvo tam tikrų asmenų tikrinami ir visiškai neatlygintinai“, – dėstė I. Ruginienė.
LRT.lt primena, kad Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto prisijungimo prie Registrų centro valdomų registrų, iš jų galėjo būti nukopijuota daugiau nei 600 tūkst. įrašų. Žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Arūno Maskoliūno teigimu, duomenys nutekėjo per Migracijos departamentą, kuris yra pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. O štai Registrų centras yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi įstaiga.
Tyrėjų duomenimis, pagrindinis taikinys buvo Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registrai. Prie sistemų galėjo būti prisijungta iš užsienio, naudojantis kitų institucijų informacinėmis sistemomis arba jų naudotojų paskyromis.
Skandalui plečiantis, kilo klausimų dėl valstybės kibernetinio saugumo. Dėl to iš Registrų centro vadovo pareigų pasitraukė Adrijus Jusas. Laikinai įstaigos vadovo pareigas pradėjo eiti Registrų centro Prevencijos departamento vadovas Giedrius Cininas.
Registrų centrui suteikus galimybę pasitikrinti, ar asmens duomenys buvo pavogti, pastebėta, kad neteisėta veikla galėjo būti vykdyta jau sausį.
