Parlamentarai ketvirtadienį atmetė siūlymą ratifikuoti konvenciją prieš smurtą ir priekabiavimą darbe.
Svarstymo stadijoje už siūlymą ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją antradienį balsavo 41, prieš – 23, 20 parlamentarų susilaikė.
Seimo nariai nusprendė grąžinti projektą tobulinti komitetams.
Kalbėjo apie melagingą vertimą
Šį projektą kritikavo dalis konservatyvių pažiūrų parlamentarų.
„Jaunieji socialdemokratai – ponas (Laurynas – BNS) Šedvydis ir ponas Ruslanas (Baranovas – BNS) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori mus visus, Seimą, Lietuvos teisinę sistemą per užpakalines duris įvesti į Stambulo konvencijos arealą, taip pasakyčiau“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo konservatorius Audronius Ažubalis.
Pasak jo, Seime svarstomos konvencijos apibrėžimuose kalbama ne tik apie biologinę, bet ir apie socialinę lytį, kaip ir Stambulo konvencijoje.
„Lietuvos teisėje jau egzistuoja visi instrumentai, skirti kovai su seksualiniu priekabiavimu ir dezinformacija, taip kad naujų ir papildomų dalykų tikrai nereikia“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Jis teigė, kad Užsienio reikalų komitete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai aiškino, kad konvenciją ratifikuoti reikia dėl artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai.
„Pirmininkavimo kokybę apsprendžia tikrai ne viena ar kita ratifikuota konvencija, o mūsų diplomatų, Vyriausybės, parlamento darbas“, – sakė konservatorius.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Ignas Vėgėlė Tarptautinės darbo organizacijos dokumentą taip pat įvardijo kaip Stambulo konvencijos atitikmenį.
„Pagrindinis dalykas, kodėl Stambulo konvencija iki šiol nėra ratifikuota, tai ne dėl to, kad mes palaikome smurtą prieš moteris, (...) bet problema, kad smurtas apibrėžiamas dėl lyties socialinio aspekto“, – sakė I. Vėgėlė.
„Mes kalbame ne apie vieną, ne apie dvi biologines lytis, o apie 72 ar dar daugiau lyčių socialiniu aspektu“, – pridūrė jis.
Parlamentaras teigė, kad dokumento tekstas yra išverstas netinkamai – originaliame Darbo organizacijos konvencijos tekste kalbama apie priekabiavimą dėl biologinės lyties (angl. sex) ir socialinio lyties vaidmens (angl. gender), kai lietuvių kalba tekste minimas vienas žodis – lytis.
Pasak jo, konvencijos dokumento vertimas yra melagingas.
„Kviečiu vien dėl to, kad mums yra pateiktas netinkamas šio originalo vertimas, mano vertinimu, mes negalime svarstyti šito dokumento ir jo priimti“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
„Gėdingai padarėte“
„Valstietis“ Valius Ąžuolas sakė, kad socialdemokratai sukčiauja, kai su klaidingu vertimu „bando prastumti“ Stambulo konvenciją.
„Sukčiaujanti nesąmonė. Eikite iš naujo, tvarkingai, įvardinkite tikrus tikslus – prastumti Stambulo konvenciją su visu Stambulo kvapu ir punktais“, – sakė parlamentaras.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas L. Šedvydis teigė, kad ratifikavimui oponuojantys parlamentarai kalba netiesą.
„Nepykite, lietuvių kalba taip jau formavosi, kad mes turime vieną terminą „lytis“, kuris atitinka tuos du angliškus žodžius. Konvencija yra išversta teisingai“, – kalbėjo parlamentaras.
Socialdemokrato teigimu, nei šią, nei praėjusią kadenciją Seimui niekas neteikė ratifikuoti Stambulo konvencijos.
„Reikia nustoti meluoti“, – pridūrė jis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica teigė, kad dokumente įdėtas „Trojos arkliukas“.
„Nors dokumentas yra apie kitką, bet jame, gal dėl kažkokių tendencijų tarptautiniuose formatuose, atsiranda socialinės lyties sąvoka – gender. Ji yra originale, teisinę galią įgauna originalas, ne vertimas“, – dėstė V. Sinica.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė po balsavimo piktinosi jo rezultatais, klausė, ar parlamentarai nori, kad Lietuva garsėtų iš užsienio šalių atvykusių darbuotojų išnaudojimu.
„Jūs turbūt skaitote straipsnius, kad į Lietuvą atvykėliai iš trečiųjų šalių laikomi vergais, ką, jūs pritariate, kad Lietuvoje šitie dalykai būtų? Melagystė dėl to sex ir gender, kažkada buvo išversta nesąmoningai ir kartojasi metai iš metų, gėdingai padarėte, kolegos“, – kalbėjo parlamentarė.
Gegužės pradžioje socialinės apsaugos ir darbo ministrei Jūratei Zailskienei pateikus siūlymą ratifikuoti konvenciją, palaikymas Seime buvo kur kas didesnis – už balsavo beveik 70 parlamentarų, o prieš – keturi.
Siekia apsaugoti dirbančius
Kaip rašė BNS, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje nustatomi konkretūs, visuotinai taikytini kovos su priekabiavimu ir smurtu darbe standartai bei nurodomos priemonės, kurių reikia imtis valstybėms.
Konvencija siekiama apsaugoti visus dirbančiuosius, taip pat savanorius, praktikantus, darbo ieškančius asmenis, darbdavius.
Ministerija teigė, kad ratifikavus konvenciją, numatyta įtvirtinti darbdavių pareigą užtikrinti saugią, orią ir pagarbią darbo aplinką visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, profesijos ar užimamų pareigų.
Konvencija siekiama numatyti ir teisių gynimo priemones, paramos mechanizmus asmenims, nukentėjusiems nuo smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje.
Tuo metu Stambulo konvencija yra tarptautinė sutartis, pagal kurią valstybės narės įpareigojamos parengti nuoseklią politiką, kad geriau apsaugotų moteris nuo visų smurto formų, taip pat moteris ir vyrus nuo smurto šeimoje.
Tai apima visapusiškos pagalbos ir apsaugos aukoms teikimą, krizių centrus, visą parą veikiančią karštąją liniją, specializuotus paramos centrus seksualinio smurto aukoms, smurto liudininkų vaikų apsaugą ir paramą.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol neratifikavo. Užpernai kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
Tarptautinės darbo organizacijos konvencija priimta 2019 metų birželio 21 dieną Ženevoje vykusios Tarptautinės darbo konferencijos 108-ojoje sesijoje.
Ji įsigaliojo po dviejų metų, šiuo metu Konvenciją yra ratifikavusios daugiau nei 50 organizacijos šalių narių, įskaitant ir 14 ES valstybių.
