Birželio 7 d. Vilniaus senamiestyje bus galima išvysti vaizdą, kuris daugeliui primins senųjų Europos miestų tradicijas. Po šv. Mišių Katedros aikštėje tūkstančiai žmonių leisis į Eucharistinę procesiją per istorinį miesto centrą iki Išganytojo kalvos Rasose. Taip prasidės Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas – tarptautinis renginys, į Vilnių subursiantis svečius iš daugiau nei penkiasdešimties šalių, skelbiama kongreso pranešime žiniasklaidai.
Eucharistinė procesija katalikams yra viena svarbiausių metų religinių tradicijų, tačiau jos reikšmė neapsiriboja vien tikėjimo išraiška. Tai ir gyvas miesto istorijos bei kultūrinės atminties ženklas. Eisenos metu senamiesčio gatvės vėl taps erdve, kurioje susitinka skirtingos kartos, tautybės ir gyvenimo patirtys. Procesija sustos keturiose vietose, jose skambės Evangelijos skaitiniai, malda ir palaiminimas miestui.
Kristaus Kūno ir Kraujo šventės ištakos siekia 13 amžių, kai Europoje buvo ieškoma būdų stiprinti žmonių tikėjimą ir bendruomeniškumą. Ilgainiui procesijos tapo ne tik religiniu, bet ir kultūriniu reiškiniu, suburdavusiu ištisus miestus. Jose dalyvaudavo įvairių luomų žmonės, amatininkų brolijos, šeimos ir piligrimai. Miestai pasipuošdavo gėlėmis, žalumynais, audiniais, o gatvės trumpam virsdavo bendros šventės erdve.
Vilnius tokių eisenų tradiciją puoselėja jau šimtmečius. 19 amžiuje, po 1863 metų sukilimo, carinė valdžia uždraudė religines procesijas viešosiose miesto erdvėse, baimindamasi, kad jos gali virsti tautinio ir politinio pasipriešinimo ženklais. Tik po 1905 metų politinių permainų draudimas buvo panaikintas.
1906-ųjų birželį Vilnius išgyveno istorinę dieną – po keturiasdešimties metų pertraukos įvyko pirmoji vieša Devintinių procesija. Miesto gatvės buvo išpuoštos žalumynų girliandomis, namų languose kabėjo šventųjų paveikslai, balkonai buvo papuošti audiniais ir kaspinais. Tūkstančiai žmonių lydėjo eiseną nuo Katedros per Pilies, Dominikonų ir Vilniaus gatves. Amžininkų liudijimu, tai buvo ne tik religinis, bet ir visuomeninis įvykis, suvienijęs skirtingų pažiūrų ir tautybių vilniečius.
Tačiau kodėl procesija apskritai yra tokia svarbi tikintiesiems? Katalikų tradicijoje ji kyla iš tikėjimo, kad Eucharistijoje – konsekruotoje Duonoje – ypatingu būdu yra Kristaus artumas. Todėl procesija tampa simboline kelione per miestą: tikintieji ne tik renkasi melstis, bet ir viešai liudija įsitikinimą, kad tikėjimas neturi likti už bažnyčios sienų, jis turi būti liudijamas kasdieniame gyvenime. Procesija yra kvietimas padaryti Jėzų esantį mūsų gyvenimo keliuose, kad Eucharistijos šviesa apšviestų mūsų šeimas, aplinką ir tarpusavio santykius.
Drauge Eucharistinė procesija pratęsia šv. Mišių šventimą: pašventinta ir perkeista Duona išnešama į miesto gatves, kad krikščionių tauta galėtų viešai paliudyti tikėjimą ir pagarbą Švenčiausiajam Sakramentui. Liaudies pamaldumo elementai – giesmės ir maldos, gatvių ir langų išpuošimas, gėlių barstymas ant žemės, altoriai, ant kurių sustojimų metu monstrancijoje statomas Švenčiausiasis Sakramentas, Evangelijos skelbimas yra tikėjimo Kristumi išraiška, siekiant vienintelio tikslo – pašlovinti Viešpatį.
Teologiniu požiūriu ši eisena primena vieną svarbiausių krikščionybės vaizdinių – žmogaus gyvenimą kaip kelią. Evangelijose Jėzus ne kartą kviečia: „Sek paskui mane.“ Todėl procesija nėra vien ritualas ar tradicinis pasivaikščiojimas. Eucharistinė procesija primena, kad žmogui svarbu ne tik judėti pirmyn, bet ir žinoti, su kuo bei dėl ko jis eina. Ji simbolizuoja bendruomenę, kuri keliauja drauge, ieško prasmės, vilties ir krypties. Galbūt todėl ši kelių šimtmečių tradicija gyvuoja iki šiol.
Net ir tiems, kurie nelaiko savęs tikinčiais, Eucharistinė procesija gali būti įdomi kaip Europos kultūros reiškinys, leidžiantis pažvelgti į Vilnių kitu kampu – kaip į miestą, kuriame istorija, tikėjimas ir bendruomenės gyvenimas vis dar susitinka ne muziejuose, o gatvėse.
Šiemet ši tradicija įgaus dar platesnį mastą. Iš viso pasaulio į Vilnių atvykstantys piligrimai, dvasininkai, visuomenės veikėjai ir svečiai procesiją pradės kaip bendrą kelionę ne tik miesto gatvėmis, bet ir per istoriją bei kultūrą atrasdami tai, kas žmones vienija.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
