JAV spaudžiant Lietuvą ir kitas kaimynines šalis panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad dėl jų tranzito per Lietuvą „neverta aušinti burnos“.
„Galiojančios yra Europos sankcijos, jos galioja iki kitų metų vasario mėnesio. Aš dar pernai, kai vyko diskusijos dėl baltarusiškų trąšų, sakiau, kad aš esu įsitikinęs daugiau nei 100 procentų, kad sankcijos bus pratęstos. Neverta aušinti burnos ir užsiimti spekuliacijomis dėl trąšų vežimo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė J. Taminskas.
Ministras tikina, kad nėra patyręs spaudimo atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą.
„Aš spaudimo jokio nepatyriau, jokių laiškų nesu gavęs. Jeigu kiti yra gavę laiškų arba patyrę spaudimą, tai jie ir turėtų pasisakyti, kokį jie kas patiria spaudimą“, – sakė jis.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praėjusią savaitę teigė, kad šiuo metu nėra pagrindo peržiūrėti ES sankcijų Baltarusijos kalio trąšoms, nors šis klausimas aptariamas su Jungtinėmis Valstijomis.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad norint priimti su minėtomis sankcijomis susijusius sprendimus privalomas 27 ES valstybių vienbalsiškumas, o diskusijos apie jų panaikinimą neturint tam teisinių ir politinių sąlygų – „laiko švaistymas“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę teigė, kad kol nepasikeitė priežastys, dėl ko buvo įvestos europinės sankcijos baltarusiškoms trąšoms, nėra pagrindo jų panaikinti.
„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ praėjusią savaitę paskelbė, kad JAV pareigūnai prašo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, kad būtų leistas šio produkto tranzitas per jų teritorijas.
Lietuva nuo 2022-ųjų vasario 1-osios yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV, reaguodamos į žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai šios šalies kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“.
Šiemet JAV šias sankcijas atšaukė, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas paleido dalį politinių kalinių. Nepaisant to, Lietuva trąšų tranzitui ribojimus tęsia, nes juos po JAV sprendimo vėliau įvedė ir ES.
K. Budrys anksčiau gegužės mėnesį per uždarą Socialdemokratų partijos frakcijos posėdį prabilo apie spaudimą iš JAV dėl baltarusiškų trąšų tranzito. Tai BNS patvirtino keli jame dalyvavę politikai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Taminskas: dėl lengvatos traukinių bilietams grąžinimo planuojame spręsti rugpjūtį
Birželį pasibaigus laikotarpiui, kai bendrovė „LTG Link“ keliones traukiniais siūlė įsigyti perpus pigiau, susisiekimo ministras J. Taminskas sako, kad dėl lengvatos grąžinimo numatoma spręsti rugpjūtį, atlikus išsamią jos analizę ir įvykdžius su geležinkelių elektrifikacija susijusius darbus.
Preliminariais Susisiekimo ministerijos duomenimis, nuo balandžio pradžios lengvata paskatino daugiau kaip milijoną papildomų kelionių traukiniais.
„Pirminė (informacija – ELTA) rodo, kad papildomai važiavo daugiau kaip milijonas keleivių. (…) Galutinę, išsamią (informaciją – ELTA) turėsime artimiausiu metu, kai atliksime aiškią, išsamią (...) duomenų analizę“, – Eltai sakė ministras.
„Planuojame rugpjūtį matyti, ar yra reikalinga grąžinti lengvatą, ar (ne – ELTA), nes birželio–liepos mėnesį bus daug baigiamųjų darbų, (ruože – ELTA) nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos bus baigiamas elektrifikavimas. Rugsėjį į maršrutus bus papildomai įtraukta 15 naujų elektrinių traukinių „Stadler“, – pridūrė J. Taminskas.
Anot jo, žadama analizuoti, kokie maršrutai, kokiu paros metu buvo populiariausi bei kokios rūšies bilietų, šeimos, studentų ar senjorų, keleiviai įsigijo daugiausiai. Taip pat, pasak jo, bus vertinamas ir energetikos išteklių kainų klausimas.
Kaip skelbė ELTA, pagal 2023 metais pasirašytą sutartį su Šveicarijos kapitalo traukinių gamybos įmone „Stadler Polska“, LTG grupės bendrovės „LTG Link“ traukinių parką šiemet iš viso papildys 15 naujų traukinių: 6 elektriniai ir 9 elektrobateriniai.
Kovo pabaigoje, reaguodamas į dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugusias kuro kainas, J. Taminskas kartu su LTG grupei priklausančia keleivių vežimo bendrove „LTG Link“ priėmė sprendimą sumažinti traukinių bilietų kainas Lietuvoje – jiems pritaikyta 50 proc. lengvata.
Pigesnius bilietus keleiviai įsigyti galėjo nuo balandžio 1 d., tačiau lengvata baigė galioti birželio 1 d.
Palaiko idėją kompensuoti ir dalį autobusų bilietų kainos
Įsigaliojus sprendimui laikinai perpus sumažinti traukinių bilietų kainas, Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, įspėdama dėl galimo konkurencijos iškraipymo ir prašydama vienodų sąlygų visiems rinkos dalyviams.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tada teigė, kad vertinama galimybė nuolaidą taikyti ir autobusų bilietams, tačiau akcentavo, kad jų maršrutus vykdo ne valstybinės bendrovės ir ankstesni skaičiavimai rodo, jog tokia priemonė būtų brangi.
Susisiekimo ministras tikino, kad jo vadovaujama ministerija palaiko idėją laikinai kompensuoti dalį autobusų bilietų kainos. Vis tik, anot jo, tai daugiausia lems Finansų ministerijos sprendimas.
„Mes remiame ir palaikome mintį, idėją, kad vertėtų atitinkamai taikyti kompensavimą tam tikram laikotarpiui ir viešojo susisiekimo autobusų (bilietams – ELTA). (...) Kalbame su Finansų ministerija, tačiau čia jau ne tik nuo mūsų priklauso“, – sakė jis.
Ministras pažymėjo, kad keleivių vežimo autobusais kompensavimo galimybę vertinti yra sudėtingiau. J. Taminskas akcentavo, kad keleivių vežimą traukiniais, kitaip nei autobusais, vykdo viena valstybinė įmonė, traukiniai, anot jo, kursuoja „labai aiškiais“ maršrutais ir yra varomi tik dyzeliu arba elektra.
Taip pat, pasak jo, keleiviniais traukiniais, kurių bilietams buvo taikoma nuolaida, nėra vežamos siuntos, už kurių gabenimą vežėjai gali gauti pajamas.
Tuo metu, J. Taminsko teigimu, autobusai yra vietinio, regioninio ir tolimojo susisiekimo, kurie yra varomi skirtingu kuru. Be to, pasak jo, dalis savivaldybių jau kurį laiką kompensuoja vietinį susisiekimą.
„Tai yra kompleksinis klausimas, į kurį bendrai turime rasti atsakymą“, – sakė jis.
Kaip skelbta, prieš daugiau nei tris mėnesius prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai svyruoja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus, kainoms suvaldyti Lietuva jau ėmėsi skirtingų priemonių.
