Finansų viceministras sako, kad esama didelės rizikos Lietuvai šiais ir vėlesniais metais nesilaikyti tiek ES, tiek nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių.
„Čia raudonam fone esame – matome didelę riziką nesilaikyti tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių“, – trečiadienį bendrame Seimo Biudžeto ir finansų bei Europos reikalų komitetų posėdyje teigė Darius Sadeckas.
Pasak jo, pirminis 2025 metų valdžios sektoriaus deficitas nevertinant skolos aptarnavimo išlaidų yra didžiausias nuo 2021 metų, be to, jis daro įtakos ir šių metų deficitui.
„Iš tikrųjų, turime tą pirminį deficitą, rodantį, kad pajamos nepadengia suplanuotų išlaidų. Ir dėl didesnių negu planuota išlaidų 2025 metais esame 0,5 procentinio punkto BVP nukrypę nuo grynųjų išlaidų augimo ribų ir tai yra jau įvertinus Europos Sąjungos Tarybos suteiktą 1,5 procento BVP lankstumą gynybos išlaidoms“, – kalbėjo viceministras.
Jo teigimu, pernai toks nuokrypis nebuvo planuotas: „Pasižiūrėję į faktinius duomenis tą nukrypimą matome ir jis daro įtaką ir 2026 metams“.
„Planavome, kad sukauptas grynųjų išlaidų nuokrypis 2026 metais bus 0,4 proc., dabar matome, kad galimai bus 0,8 proc. Tai rodiklis, rodantis, kad yra ne tik nukrypimas, bet dar ir viršijantis tam tikrą lankstumą, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės, jos leidžia iki 0,6 proc. Matome, kad net ir jį potencialiai galime viršyti šiais metais“, – aiškino D. Sadeckas.
Pasak viceministro, grynųjų išlaidų augimo nuokrypis 2028 metais galėtų siekti net 1,4 proc. BVP.
D. Sadecko teigimu, prie deficito didėjimo 2025 metais prisidėjo papildomos valstybės biudžeto išlaidos iš skolintų lėšų.
„Turime tam tikrus neapibrėžtumus dėl paramos Ukrainos piliečiams, kurie gyvena Lietuvoje ir turime jiems suteikti įvairias paslaugas – tiek socialines, tiek švietimo. Ir tai kainuoja. Prognozuoti, kiek jų bus, kiek reikės tų paslaugų, yra sudėtinga, dėl to biudžete dažniausiai tos sumos neturime, bet ją vis tiek reikia vėliau finansuoti pagal faktines jų išlaidas“, – teigė finansų viceministras.
Pasak jo, deficitą didino ir didesnės nei patvirtintos biudžete sveikatos sistemos bei savivaldybių išlaidų: „Savivaldybių biudžetai taip pat jau, matome, irgi daro tam tikrą neigiamą įtaką balansui. Anksčiau turėdavom arba šiek tiek teigiamą įtaką, arba neutralią“.
Grynųjų išlaidų augimo ribos nuokrypis susidaro, jei valstybė išleidžia daugiau negu nustatyta išlaidų augimo riba.
Pagal naujas ES fiskalines taisykles grynosios išlaidos – tai specialiai apskaičiuotos išlaidos, iš kurių pašalinamos tam tikros jų rūšys, pavyzdžiui, palūkanos už skolą, ES fondų lėšomis finansuojamos išlaidos, nacionalinis kofinansavimas ES projektams, nedarbo išmokos, vienkartinės ir laikinos priemonės, kai kurios diskrecinės pajamų priemonės.
Pavyzdžiui, 1 procentinio punkto nuokrypis susidaro, kai leidžiama grynųjų išlaidų augimo riba yra 5 proc., o faktinis augimas – 6 proc.
ES taisyklėse taip pat vertinama sukaupta nuokrypio dalis procentais palyginti su BVP. Jei nuokrypis tampa per didelis, gali būti laikoma, kad valstybė nesilaiko fiskalinės drausmės taisyklių.
