Gegužės 28 d. 18 val. tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ kviečia į svečių vakarą, kuris vyks Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje, Gedimino pr. 3. Renginyje skambės užsienio poetų kūryba originalo kalbomis ir lietuviškai, bus įteiktos premijos už poezijos vertimus, rašoma „Poezijos pavasario“ pranešime žiniasklaidai.
Šių metų svečių vakare susitiks poetai iš Vokietijos, Latvijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Estijos, Prancūzijos ir Ukrainos. Jų kūryboje – skirtingos kalbos, istorijos ir patirtys: nuo tylaus asmeninio liudijimo iki sceninės poezijos energijos, nuo intelektualios eseistikos iki karo akivaizdoje gimstančių tekstų.
Tai vienas tų festivalio renginių, kuriuose poezija atsiveria plačiau nei literatūros žanras. Ji tampa atminties forma, pilietiniu gestu, sceniniu veiksmu, kalbos tyrimu ir būdu kalbėtis tada, kai kasdieniai žodžiai ima atrodyti per seklūs.
Viena ryškiausių vakaro viešnių – vokiečių poetė, prozininkė, vertėja ir leidėja Daniela Danz. Ji gimė 1976 m. Rytų Vokietijoje, Eizenache, rašo poeziją ir romanus, bendradarbiauja su kompozitoriais bei kino kūrėjais, kuria operų libretus. D. Danz studijavo Tiubingene, Prahoje, Berlyne, Leipcige ir Halėje, apsigynė doktoratą ligoninių bažnyčių architektūros tema, dirbo meno kataloguotoja ir muziejaus direktore.
Šiuo metu ji vadovauja Nacionaliniam demokratijos skatinimo konkursui, yra Mainco Mokslų ir literatūros akademijos viceprezidentė, Vokietijos kalbos ir literatūros akademijos bei Bavarijos ir Saksonijos menų akademijų narė. Naujausi jos eilėraščių rinkiniai – „Wildniss“ („Dykra“, 2020) ir „Portolan“ (2025), eseistikos knyga – „Nichts ersetzt den Blick ins Gelände“ („Niekas nepakeis žvilgsnio į vietovę“, 2023). Eilėraščius iš vokiečių kalbos vertė Antanas A. Jonynas.
Latvių poetas Aivars Eipurs, literatūroje žinomas ir Eduardo Aivaro vardu, yra viena svarbiausių šiuolaikinės latvių poezijos figūrų. Jis gimė Saulkrastų apylinkėse, studijavo baltų filologiją, romanų kalbas ir psichoterapiją, dirbo muziejuje, kultūros spaudoje, redakcijose, konsultavo jaunuosius rašytojus. Nuo 2019 m. A. Eipurs kuruoja edukacines programas Janio Akuraterio muziejuje. Išleido vienuolika poezijos rinkinių, pelnė ne vieną literatūrinį apdovanojimą, taip pat verčia poeziją – tarp jam svarbių autorių yra W. B. Yeatsas, J. Donne’as ir Mikelandželas. Jo eiles iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas.
Renginyje skambės dramaturgės, režisierės, scenos poetės ir teatro prodiuserės Hannos Haag kūryba. Menininkė daug metų veda kūrybinio ir sceninio rašymo dirbtuves jaunimui, o poeziją supranta kaip gyvą susitikimą su savimi, auditorija ir pasauliu. H. Haag rašo apie tai, kas jaudina žmogų ir visuomenę, o sceną mato kaip refleksijos, reakcijos ir pokyčio erdvę. Ji yra daugkartinė Švedijos „Poetry Slam“ čempionatų prizininkė ir šalies kolektyvinės sceninės poezijos čempionė, kurianti su queer feministiniu poezijos kolektyvu „Det Nya Gardet“. Jos eiles iš švedų kalbos vertė Liana Ruokytė Jonsson.
Britų poetas ir atlikėjas Adamas Horovitzas į festivalį atveža poeziją, kuri glaudžiai susijusi su garsu, scena ir muzika. Jis yra išleidęs keturis poezijos rinkinius: „Turning“ („Apsisukimas“), „The Soil Never Sleeps“ („Dirva niekada nemiega“), „Love and Other Fairy Tales“ („Meilė ir kitos pasakos“) ir „Slow Migrations“ („Lėtos migracijos“, 2025). A. Horovitzas buvo vienas pirmųjų britų poetų, dalyvavusių „Versopolio“ projekte, dažnai bendradarbiauja su muzikais, o pastaruoju metu – su Chrisu Cundy radijo „Resonance FM“ laidų cikle „Archaeology of the Ear“. Jo poeziją iš anglų kalbos vertė Kornelijus Platelis.
Lenkų poetas, vertėjas ir literatūros kritikas Jerzy Jarniewiczas – trylikos poezijos knygų autorius, prestižinės lenkų literatūros „Nike“ premijos laureatas. Šią premiją pelnė už rinkinį „Mondo cane“. Naujausia knyga „Trzy kobiety“ („Trys moterys“) pasirodė 2025 m. J. Jarniewiczas taip pat yra išleidęs septyniolika esė knygų apie anglakalbę literatūrą ir vertimą, į lenkų kalbą vertė Jameso Joyce’o, Philipo Rotho, Raymondo Carverio, Ursulos K. Le Guin, Margaretos Atwood, Adrienne Rich ir kitų autorių kūrybą. Renginyje skambės eilėraščiai iš rinkinio „Trys moterys“, kuriuos vertė Birutė Jonuškaitė.
Iš Estijos atvykstanti Maarja Kangro – poetė, prozininkė, vaikų literatūros autorė, operų libretų kūrėja ir vertėja. Ji yra išleidusi septynis poezijos rinkinius, penkias knygas suaugusiesiems ir penkias knygas vaikams, parašiusi aštuonis operų libretus. M. Kangro kūryba versta į dvidešimt kalbų, ji pati verčia iš italų ir vokiečių kalbų. Vienas žinomiausių jos kūrinių – autobiografiniais motyvais paremtas romanas „Klaaslaps“ („Stiklo vaikas“), Estijoje pripažintas viena svarbiausių pastarojo dešimtmečio knygų. Jos eiles iš estų kalbos vertė Agnė Bernotaitė.
Prancūzų poetė Marie Ginet jungia poeziją, teatrą, balsą ir slemo tradiciją. Ji gimė Prancūzijos šiaurėje, gyvena Lilyje, išleido penkias poezijos knygas, rašo ir suaugusiesiems, ir jaunimui. Nuo 2005 m., prisistatydama pseudonimu Ange Gabriel.e, M. Ginet pasirodo Prancūzijos ir Belgijos slemo scenose, yra pelniusi įvairių apdovanojimų. Ji kuria spektaklius apie tautines mažumas, moteris kovotojas, sportininkes ir menininkes, rengia skaitymo-performanso programas, veda rašymo bei skaitymo balsu dirbtuves. M. Ginet eiles iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas.
Vakaro ypatingumą kurs ukrainiečių poetė ir vertėja Julia Musakovska. Ji yra šešių poezijos rinkinių autorė, naujausias – „Каміння і цвяхи“ („Akmenys ir vinys“, 2024). Rinkinys „Бог свободи“ („Laisvės dievas“) buvo įtrauktas į „The Kyiv Independent“ sudarytą dešimties geriausių knygų apie Ukrainą sąrašą, nominuotas Taraso Ševčenkos nacionalinei premijai ir pateko į Lvivo UNESCO literatūros miesto apdovanojimo finalą.
J. Musakovskos kūryba išversta į daugiau nei trisdešimt kalbų, lietuviškai jos eilėraščiai publikuoti žurnaluose „Metai“, „Literatūra ir menas“, laikraštyje „Šiaurės Atėnai“. 2023 m. ji pristabdė karjerą tarptautinio verslo ir technologijų srityje ir šiandien dirba kūrybinį darbą bei pristato Ukrainos kultūrą pasaulyje. Jos eiles iš ukrainiečių kalbos vertė Marius Burokas ir Daiva Čepauskaitė.
Renginį ves poetai Rimas Užgiris ir Indrė Valantinaitė. Įėjimas į visus festivalio renginius – nemokamas.
Festivalio steigėjas: Lietuvos rašytojų sąjunga.
Festivalį finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, asociacija LATGA, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Renginio partneriai: Lietuvos mokslų akademija, Latvian Literature, Estijos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Göteborgs Litteraturhus, Goethe’s institutas Lietuvoje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus žydų viešoji biblioteka, Prancūzų institutas Lietuvoje.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
