Nors per pirmąjį etapą iš pensijų kaupimo pasitraukė apie pusė milijono žmonių, per 17 tūkstančių nuo metų pradžios su pensijų kaupimo bendrovėmis sudarė naujas sutartis. Didžioji dalis nusprendė vėl kaupti, kiti prie kaupimo sistemos prisijungė pirmą kartą. Anot specialistų, tai gali rodyti, kad žmonės vis dėlto pasitiki kaupimo sistema, nors išvadas daryti dar anksti.
Kaupti pinigus senatvei, išleisti dabar ar įdarbinti juos kitais būdais. Tokį rebusą iki šiol sprendžia beveik 900 tūkstančių žmonių. Sprendimui priimti – dar pusantrų metų, paskui langas užsidarys.
Apie pusę milijono iš sistemos pasitraukė ir atsiėmė sukauptas sumas, tačiau „Sodra“ pastebi – dalis vis tiek grįžta kaupti.
Pernai per pirmą pusmetį, neskaitant tų, kurie į antrąją pakopą buvo įtraukti automatiškai, savo noru kaupti pradėjo apie 1 300 žmonių, o šiemet iki gegužės vidurio tokių jau per 17 tūkstančių.
„Tai yra daugiau kaip 10 kartų daugiau. Tai, matyt, kad galime spėti, kad dalis iš jų yra būtent sugrįžtantys į kaupimą po pasitraukimo, balandį ypač daug naujų sutarčių pasirašyta – 13,5 tūkst.“, – sako „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.
Kiek tiksliai tarp jų vėl kaupti pradėjusių, o kiek pirmą kartą, „Sodra“ kol kas atsakyti negali, tai turėtų paaiškėti vasaros viduryje. Tačiau tiek „Sodra“, tiek pensijų fondų bendrovės sako: grįžtantieji galbūt norėjo atsiimti pinigus ir juos išleisti, bet apskritai antrąja pakopa pasitiki.
„Pačiu kaupimu tikėjimas yra, ko gero, tas pasitikėjimas net sustiprėjęs, nes pensijų kaupimo bendrovė įrodė pasitikėjimą, nes buvo periodas, kada buvo galima atsiimti lėšas, kada į žmonių sąskaitas įkrito pinigai, vadinasi, niekur jie nepradingo“, – teigia Pensijų ir investicinių fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
„Geresnio taupymo būdo kaip antra pakopa nėra – tai ir pigu, ir profesionalios paslaugos, ir daug galimybių, tai žmonės pasiėmė dalį ir atsidėjo, jei neturėjo ko, sukauptą sumą juodai diena, ir dabar toliau kaupia“, – tvirtina D. Gerulytė.
Vis dėlto ekonomistas Romas Lazutka sako, kad tokią išvadą daryti anksti.
„Žinome, kad tų pasitraukusiųjų yra pusė milijono, ir 17 tūkst. iš pusės milijono tai yra tiesiog lašas jūroje“, – akcentuoja jis.
„Sodra“ pastebi, kad grįžta ir tie, kurie turėjo lankstesnes sąlygas nei likusieji. Pavyzdžiui, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei 5-eri metai. Jie susigrąžinti galėjo didesnes sumas – ir tą dalį, kurią, skatindama kaupti, pridėjo valstybė. Ekonomistas R. Lazutka svarsto, taip žmonės gali bandyti išvengti prievolės pirkti anuitetą, nes jei dieną, kai išeina į pensiją, yra sukaupę daugiau nei 17 tūkstančių eurų, visos sumos pasiimti iškart negali – turi pirkti anuitetą.
„Tai, kad anuiteto vengia, tai labai tikėtina, nes anuitetas yra labai nepalankus. Žmonės, kurie gauna anuitetus, jie labai nelaimingi, nes mato, kaip tų anuitetų perkamoji galia tirpsta, be to, daugelis žmonių nori turėti tiesiog tuos pinigus ir jais disponuoti, kai jau sulaukia pensinio amžiaus, vietoje to, kad gautų kas mėnesį po keliasdešimt eurų“, – pabrėžia R. Lazutka.
„Tokių situacijų, be abejo, gali būti. Kiekvienas laisvas rinktis“, – sako V. Rūkas.
Kad anuitetas neturėtų būti privalomas, jau sako ir prezidentas, sutinka ir Lietuvos bankas. Tačiau valdantieji sako, tokiu atveju valstybės paskata – 34 eurai per mėnesį kaupiančiajam – tampa ne tokia tikslinga ir per didele našta šalies biudžetui.
