Pastarąją savaitę vietos elektrinės užtikrino 90 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio. Be to, nors ir augusi, didmeninė elektros kaina šalyje išliko mažesnė nei daugelyje kitų Europos valstybių, pranešė „Litgrid“.
Gegužės 4–10 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 48 Eur/MWh iki 100 Eur/MWh. Tokia pati elektros kaina fiksuota ir Latvijoje, Estijoje ji siekė 79 Eur/MWh.
„Praėjusią savaitę vietos gamyba Lietuvoje išliko gana didelė, šalyje pagaminta apie 90 proc. poreikio. Tai padėjo suvaldyti kainų augimą – Lietuvoje jos išliko mažesnės, nei Švedijos pietinėje zonoje, Danijoje, Vokietijoje ar Lenkijoje. Palyginti su su paskutine balandžio savaite, vidutinė kaina išaugo reikšmingai, tačiau reikia nepamiršti, kad dėl ilgojo savaitgalio visoje Europoje tuo metu formavosi rekordiškai mažos kainos. Tada Centrinėje Europoje fiksuotos neigiamos kainos beveik pasiekė rinkos minimalią leidžiamą kainą (-500 Eur/MWh). Tai lėmė, kad nuo gegužės 28 dienos ši riba bus pakeista iki -600 Eur/MWh,“ – pranešime cituojamas „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Bendras elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę augo 16 proc. – nuo 207 GWh iki 240 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 90 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 216 GWh elektros energijos, arba 7 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 202 GWh.
Daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 7 proc. – iki 110 GWh. Saulės elektrinių generacija didėjo 13 proc. (iki 59 GWh), šiluminės jėgainės pagamino 18 GWh, hidroelektrinės – 17 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 51 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės – 27 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 5 proc.
Bendras importo kiekis mažėjo 11 proc. – nuo 82 GWh iki 73 GWh. „Litgrid duomenimis, 56 proc. atkeliavo iš Latvijos, 39 proc. iš Latvijos, o likę 5 proc. iš Lenkijos. Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 25 proc. – nuo 79 GWh iki 59 GWh. Daugiau nei pusė – 53 proc. – eksportuotos energijos buvo nukreipta į Švediją, 33 proc. į Lenkiją, o likę 14 proc. į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 73 proc. Lenkijos kryptimi ir 18 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 27 proc. Švedijos kryptimi ir 24 proc. Lietuvos kryptimi.
